Naujausiais duomenimis, per nelaimę žuvo 28 žmonės, o dar apie 60 sužeisti.
O valdančiosios Teisingumo ir plėtros partijos atstovas pareiškė, kad tai buvo teroro išpuolis.
Turkijos naujienų agentūra „Dogan“ pranešė, kad sprogimą galėjo sukelti bomba. Vienas pareigūnas naujienų portalui „Al-Arabiya“ teigė, kad sprogimą sukėlė automobilyje įmontuota bomba.
Vietos televizijos žiniomis, sprogimo taikiniu tapo kariuomenei priklausantis autobusas, kuriame buvo karių.
„The Associated Press“ skelbia, kad sprogimas įvyko piko metu gatvėje netoli kareivinių, kur tuo metu kaip tik važiavo karių pilnas autobusas. Per incidentą užsidegė keli šalia buvę automobiliai.
Ankaros gyventojai teigė matę didelį gaisrą ir juodų dūmų stulpą. Į nelaimės vietą iš viso miesto skubėjo greitosios pagalbos ir ugniagesių ekipažai.
Turkijos premjeras Ahmetas Davitoglu paskelbė, kad pareigūnai sureagavo į nelaimę.
„Mes gavome informaciją ir ištirsime sprogimą“, – trečiadienį pranešė ministras pirmininkas.
Premjeras atšaukė savo kelionę į Briuselį ir vietoj to susitiko su prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu ir saugumo pareigūnais.
Be to, šalies valdžia uždraudė visoms žiniasklaidos priemonėms viešinti bet kokias nuotraukas ar vaizdo įrašus, kuriuose yra matomi sužeisti arba žuvę žmonės. Panašius nurodymus Turkija yra išleidusi ir ankstesnių teroro išpuolių atvejais.
Kol kas nežinoma, kas atsakingas už šį išpuolį, tačiau realiausia, kad tarp organizatorių gali būti kurdų sukilėliai arba „Islamo valstybė“.
Sausį Stambule mirtininko sprogimas nusinešė 10 žmonių gyvybę. O spalį Ankaroje per išpuolį taikios demonstracijos metu žuvo 99 žmonės.
Kurdų sukilėliai, teroristinė grupuotė „Islamo valstybė“ (IV) ir kairiųjų ekstremistų organizacijos pastaruoju metu surengė kelis teroro išpuolius Turkijoje.
Sprogimas Ankaroje įvyko ir taip sudėtingu Turkijai metu, o šalies vyriausybė susiduria su aibe įvairių sunkumų.
Trapi taika su kurdų sukilėliais žlugo šią vasarą, o nuo to laiko Turkijos saugumo pajėgos prieš šią etninę grupę šalies pietryčiuose įvykdė kelias karines operacijas.
Dėl karinių veiksmų savo namus turėjo palikti tūkstančiai civilių.
Be to, Turkija taip pat dalyvauja ir JAV vadovaujamoje kovoje prieš IV džihadistus.
Dėl Sirijoje besitęsiančio pilietinio mažiausiai 70 tūkst. pabėgėlių apsistojo prie Turkijos sienos.
Nors ir raginama Jungtinių Tautų ir kai kurių ES valstybių, Ankara kol kas atsisakė įleisti prie sienos apsistojusius migrantus, tačiau į pabėgėlių stovyklas siunčia humanitarinę pagalbą.
