Vakar paryčiais pasibaigusias derybas ir per jas pasiektą susitarimą daugelis ES lyderių vadino tikru persilaužimu.
Plano ašis – sutarimas, kad už kiekvieną nelegaliai į Graikijos salas atplaukusį ir Turkijai grąžintą migrantą ES įsipareigos iš Turkijos priimti vieną sirą pabėgėlį.
„Susitikimas tapo viltimi, kad migrantų klausimą galbūt padės išspręsti Europos vieningumas ir efektyvus bendradarbiavimas su Turkija“, – vakar pareiškė Prancūzijos prezidentas François Hollande’as.
Tačiau atrodo, kad tiek neefektyviai dirbanti Turkija, tiek susiskaldžiusi Europa dar spės prikaišioti pagalių į šio bendro vežimo ratus.
Iškils nemažai problemų
2,75 mln. pabėgėlių šiuo metu glaudžianti Turkija pirmadienį nustebino drąsiais savo reikalavimais.
Kad būtų įgyvendinta schema „vienas mainais į vieną“, Ankara pareikalavo padidinti Bendrijos turkams anksčiau pažadėtą 3 mlrd. eurų paramos sumą, nuo birželio įvesti bevizį režimą šalies piliečiams ir pagreitinti derybas dėl Turkijos narystės ES.
„Turkija yra pasiruošusi dirbti su ES, o vėliau tapti ir ES nare“, – iškilmingai aiškino šalies premjeras Ahmetas Davutoglu.
Tačiau, kaip „Lietuvos rytui“ pabrėžė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius Ramūnas Vilpišauskas, susitarimo sėkmė priklausys nuo to, kaip bus praktiškai įgyvendinamas planas.
„Dabar labai daug detalių dar lieka neaiškios; kaip būtų nustatoma, kurie asmenys gali pretenduoti į prieglobstį, o kurie ne, kas nelegaliai persikėlė į Graikiją, o kas nesinaudojo žmonių gabentojų paslaugomis“, – vardijo politologas.
Be to, nerimą kelia ir tai, ar Turkija tinkamai panaudos ES paramą ir iš tiesų imsis tramdyti nuo jos krantų plaukiančius migrantus.
„Turiu rimtų abejonių, ar Turkija laikysis susitarimo net ir iškovojusi šias pergales derybose. Turkijos prezidentas yra suinteresuotas Europos islamizacija, nemanau, kad jis mėgins iš tikrųjų suvaldyti migraciją. Bet imitacijų bus“, – teigė Rytų Europos studijų centro vadovas Laurynas Kasčiūnas.
Turkija išlošė daugiau
Regis, šiose derybose turkai laimėjo dar daugiau – Briuselis tyliai užmerkė akis ir nusprendė nematyti Turkijos vidaus politikos griežtėjimo ir žiniasklaidos laisvės suvaržymų.
ES lyderiams jau ruošiantis vykti į viršūnių susitikimą, penktadienį Turkijoje vyriausybė jėga perėmė opozicinio dienraščio „Zaman“ kontrolę.
Tačiau Bendrija į vis aršiau žiniasklaidą smaugiančio Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano žygius dėmesio neatkreipė.
„Tokiu atveju ES mažų mažiausiai turėtų pritaikyti sankcijas ir stabdyti derybas dėl narystės, tačiau dabar nuskambėjo pažadai dėl didesnės integracijos.
Tad vėliau, kai norėsime ką nors pamokyti dėl nedemokratiško elgesio, jau bus sukurtas precedentas, į kurį bus galima rodyti pirštais“, – apgailestavo L.Kasčiūnas.
Pasak R.Vilpišausko, Turkijos valdžia naudojasi situacija, kai ES šalys, spręsdamos pabėgėlių krizę ir mėgindamos suvaldyti atvykėlių srautus, to negali padaryti be Turkijos indėlio.
„Bendrija dabar susitelkusi į pabėgėlių krizės suvaldymą ir mažiau komentuoja politinę padėtį pačioje Turkijoje ir žiniasklaidos laisvės klausimus, – „Lietuvos rytui“ pripažino politologas. – Tačiau abejoju, ar krizės suvaldymas atves Turkiją iki narystės ES.“
Bendrija dar nesusitarė
Galutinis plano svarstymas vyks kovo 17 dieną, kai Briuselyje susirinks Europos Vadovų Taryba. O ten irgi viskas nebus taip paprasta.
„Detalės neaiškios, o pastarųjų metų ar bent jau pusmečio patirtis rodo, kad po ne vieno panašaus susitikimo viskas vyko daug lėčiau, nei buvo planuota.
Gali būti, kad dar iškils nesutarimų tarp kai kurių Vidurio ir Rytų Europos šalių ir Vokietijos ar pirmininkaujančių Nyderlandų“, – pažymėjo R.Vilpišauskas.
Mat tam, kad pabėgėliai iš Turkijos būtų perkelti į Europą, reikės teisėto kelio vietoj dabar užbarikaduotos vadinamosios Balkanų trasos. O vėliau teks grįžti ir prie privalomų perkėlimo kvotų klausimo.
„Kol iki galo nesusitarta su turkais, ES lyderiai šio klausimo kol kas nekelia. Tačiau tada prasidės spaudimas.
Reikės įtikinti Vengriją ir visą Višegradą, o tai bus labai sudėtinga“, – „Lietuvos rytui“ tvirtino L.Kasčiūnas.
Susitarimu turėtų džiaugtis ir Graikija, kur šiuo metu yra užstrigę mažiausiai 35 tūkst. migrantų, o kasdien į šalies salas atplaukia dar po 2 tūkst. žmonių.
Vien prie sienos su Makedonija laikinose stovyklose dabar glaudžiasi 13 tūkst. migrantų, jiems jau trūksta ir maisto.
„Kad sustabdytume migrantus nuo kelionės į Graikiją, turime bendradarbiauti su Turkija“, – pabrėžė F.Hollande’as.
Bet L.Kasčiūnas įsitikinęs, kad ES, norėdama atbaidyti migrantus nuo kelionės per Egėjo jūrą, dalį darbo turi padaryti ir pati.
„Reikia siųsti aiškius signalus iš visos ES, kad mažiname socialines išmokas ir prastiname šiltnamio sąlygas. Turime užtikrinti teisėtą kelią, bet kartu parodyti, kad čia ekonominiai migrantai nelaukiami“, – pabrėžė ekspertas.