Tokie S.Lavrovo pareiškimai atspindi, kokia įtampa tvyro tarp dviejų šalių nuo lapkričio mėnesio, kai Ankara numušė Rusijos karinį bombonešį.
„Remiantis mūsų turima informacija, jie darbuojasi už kelių šimtų metrų nuo sienos, Sirijos viduje“, – aiškino S.Lavrovas ir pridėjo, kad jo vyriausybė turi informacijos, kad Sirijos teritorijoje taip pat yra turkų tankų.
Ministras piktinosi, kad pati prašydama, jog kurdų pozicijos Sirijoje nebūtų stiprinamos, Turkija savarankiškai ėmėsi kurti saugumo zonas Sirijos teritorijoje. S.Lavrovas pavadino Ankaros veiksmus „sėlinančia ekspansija“.
Ankara jau ilgai prašė savo sąjungininkų Vakaruose sukurti saugumo zoną Sirijoje, kad būtų apsaugoti pabėgėliai ir sukilėlių grupės.
Tačiau Turkijai tokia zona taip pat suteiktų galimybę stabdyti kurdų pajėgų, kurias remia ir JAV, Rusija, pažangą.
Kaltinimai po atakos
Panašūs Rusijos pareiškimai pasigirdo ir vėliau sekmadienį, kai Ankaroje įvyko 37 žmonių gyvybę nusinešęs kruvinas išpuolis. Vienas Rusijos pareigūnas tvirtino, kad ataka buvo skirta paskatinti Turkiją imtis ryžtingų veiksmų Sirijoje.
„Teroristinė ataka, nepaisant ją suplanavusių žmonių motyvų, visuomet yra sunkus nusikaltimas“, – sakė Rusijos Federacijos tarybos Gynybos ir saugumo komiteto pirmininko pavaduotojas Fransas Klincevičius.
Anot F.Klincevičiaus, teroristinė ataka Ankaroje buvo skirta destabilizuoti situaciją regione.
„Turkija yra stumiama į karinę invaziją Sirijoje“, – aiškino Rusijos pareigūnas.
F.Klincevičius ir Rusijos premjeras Dmitrijus Medvedevas bei prezidentas Vladimiras Putinas išreiškė užuojautą Turkijai ir gedinčioms žuvusiųjų šeimoms.
„Mes patys patyrėme, ką reiškia prarasti artimus ir brangius žmones. Todėl siunčiame savo užuojautą turkams, – kalbėjo F.Klincevičius. – Žmonės iš valdžios visada tikisi griežto atsakymo į terorizmą. Tačiau tikiuosi, kad Turkijos atsakymas bus pamatuotas.
Susiję straipsniai
Susiję straipsniai
Susiję straipsniai
Bet koks neapgalvotas žingsnis gali nubraukti visas tarptautinės bendruomenės pastangas siekiant susitaikymo Sirijoje. Ir aš bijau, kad nebebus įmanoma visko pradėti iš naujo.“
Įtampa ir su JAV
Nuo tada, kai Turkija numušė Rusijos bombonešį, Rusija kardų kortą išnaudoja itin dažnai. Maskva dabar skatina įtraukti kurdų kovotojus į taikos derybas Ženevoje, o tam turkai smarkiai priešinasi.
Požiūrio į kurdus skirtumai taip pat kliudo ir Ankaros bei Vašingtono santykiams. Pastarasis mato kurdus kaip vienus geriausių kovotojų prieš „Islamo valstybę“.
Tuo tarpu Ankara kurdus laiko Kurdistano darbininkų partijos atšaka. Ši partija tris dešimtmečius kovojo su valdžia dėl didesnės autonomijos ir teisių Turkijos kurdų mažumai.
Smurtas pastaruoju metu itin aštrėja kurdiškoje pietrytinėje Turkijos dalyje, tačiau jis vis labiau apima ir didmiesčius.
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pabrėžė, kad pastarojo meto teroristiniai išpuoliai yra nukreipti prieš „mūsų šalies vientisumą“. Jis paskelbė, kad kova su terorizmu bus tęsiama ir kad terorizmas “bus parklupdytas“.
Europos Sąjunga, JAV ir NATO pažadėjo Turkijai savo paramą kovoje su terorizmu.