Sovietinės didybės ilgesys: maskviečiai šaukiasi F. Dzeržinskio

Rusijoje augantis tariamos sovietinės didybės ilgesys pasiekė naują lygį. Grupė aktyvistų pareikalavo, kad Maskvoje vėl iškiltų nuožmiojo komunistų smogiko Felikso Dzeržinskio paminklas.

V.Lenino bendražygio F.Dzeržinskio paminklas gali sugrįžti į Maskvą.<br>„ViDA Press“ nuotr.
V.Lenino bendražygio F.Dzeržinskio paminklas gali sugrįžti į Maskvą.<br>„ViDA Press“ nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Aleksandras Procenka („Lietuvos rytas“)

Mar 15, 2016, 7:12 AM, atnaujinta Jun 1, 2017, 5:27 PM

Vieno kruviniausių Vladimiro Lenino bendražygių, Rusijos ypatingosios komisijos kovai su kontrrevoliucija ir sabotažu (ČK) įkūrėjo ir pirmininko paminklą, stovėjusį vienoje pagrindinių Maskvos aikščių – Lubiankoje – rusai nuvertė Sovietų Sąjungos žlugimo išvakarėse 1991 metų rugpjūtį.

Tačiau dabar reikalaujama grąžinti paminklą į ankstesnę vietą – kaip vieno esą vykstančio Sovietų Sąjungos atgimimo etapų simbolį.

Pervežė į muziejų

Maskvoje jau suburtas jaunimo judėjimas „Už Feliksą Lubiankoje“, o jo vadovai žada už savo lėšas atgabenti paminklą į Lubiankos aikštę, kuri sovietiniais laikais vadinosi būtent F.Dzeržinskio, kilusio iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorų Samsonų, vardu.

„Aš tikiuosi, kad šis pagrįstas paminklo grąžinimas taps vienu Sovietų Sąjungos atgimimo etapų. Ir tai ne tik mano asmeninis, bet ir apskritai visų padorių žmonių troškimas.

F.Džerzinskio paminklą nugriovė tamsiosios jėgos, atėjo laikas jį grąžinti“, – tvirtino judėjimo „Už Feliksą Lubiankoje“ aktyvistė Marija Bast.

Paminklo sugrąžinimą planuojama organizuoti keliais etapais. Kol kas aktyvistų judėjimas pateikė prokuratūrai paklausimą dėl paminklo išmontavimo teisėtumo.

Keliamasis kranas kilpavirvę ant paminklo užnėrė 1991 metų rugpjūčio 22-ąją. Dešimtys tūkstančių maskviečių, susirinkusių į Lubiankos aikštę, džiūgavo.

Vėliau su F.Dzeržinskio paminklu buvo pasielgta gana civilizuotai ir humaniškai: jo nesudaužė, nesubjaurojo, o pervežė prie Maskvos upės.

Ten, prie Krymo tilto, priešais pagrindinį Rusijos sostinės parką, po atviru dangumi atsirado kolekcija „Muzeon“, sukaupta iš ketvirtojo-šeštojo dešimtmečių sovietinių vadovų, socialistinio realizmo epochos, socialistinių darbo didvyrių ir kitokių paminklų.

„Geležinio Felikso“ monumentas, sukurtas įžymaus sovietmečio skulptoriaus Jevgenijaus Vučetičiaus, ten stovi iki šiol ir yra itin populiarus tarp lankytojų.

Stačiatikių bažnyčia pyksta

Bet paminklą nuolat stengiamasi grąžinti į ankstesnę vietą. Prieš pusantrų metų tai net ir padaryta: tiesa, Lubiankoje tąkart iškilo mažas plastikinis F.Dzeržinskis. Jį pastatė Rusijos komunistų partijos aktyvistai, bet, pareikalavus policijai, jau po kelių minučių pašalino.

Dabar padėtis kur kas sudėtingesnė, nes klausimą dėl prieš 25 metus nugriauto paminklo teisėtumo nagrinės prokuratūra. Ir ji veikiausiai pripažins judėjimo „Už Feliksą Lubiankoje“ teisybę.

Juk jokio valdžios sprendimo dėl paminklo nebuvo – tauta jį pašalino savavališkai. Kas bus toliau, niekas nežino.

Šalyje yra daug prieštaraujančiųjų dėl „Geležinio Felikso“ paminklo sugrąžinimo į ankstesnę jo vietą. Tarp kritikų – ir Rusijos stačiatikių bažnyčia.

„Tai žeidžia naujųjų kankinių ir žmonių, nekaltai nukentėjusių priespaudos ir persekiojimų paženklintos epochos metais, atminimą“, – taip dar 2013 metais reikalavimus grąžinti ČK įkūrėjo paminklą komentavo Volokolamsko metropolitas Hilarionas, vadovavęs Tarptautinių bažnytinių santykių skyriui.

Stačiatikių dvasininkai taip pat pažymėjo, esą jei kokius paminklus ir reikia iš naujo statyti Maskvoje, tai šventųjų bei Bažnyčios atstovų, o ne piktadarių.

Vis dėlto daugelis maskviečių per nuolat rengiamas sociologines apklausas pritaria F.Dzeržinskio paminklo grąžinimui.

„Tai vienas geriausių sovietinės epochos paminklų, mūsų istorijos dalis, o istorija neturi kabinti prie paminklo virvių ir sunkvežimių“, – rašo vienas Maskvos gyventojas F.Dzeržinskio asmenybei skirtame interneto puslapyje.

Rusai vėl garbina J.Staliną

Sociologai nesistebi. Jie atkreipia dėmesį į tai, kad rusai kitaip žvelgia net į baisiausią tautos budelį Josifą Staliną.

Dar 1999 metais 32 proc. Rusijos gyventojų laikė jį žiauriu ir negailestingu tironu, kaltu dėl milijonų žmonių žūties, o dabar tokios nuomonės – tik 21 proc. rusų.

45 proc. rusų mano, kad J.Stalino vadovavimo laikai šaliai davė vienodai gero ir blogo.

Pasak vieno autoritetingiausių Rusijos sociologų, Levados centro direktoriaus pavaduotojo Aleksejaus Graždankino, augantis susidomėjimas J.Stalino kultu – Krymo aneksijos ir Rusijos dalyvavimo karinėje operacijoje Sirijoje padarinys.

Pastaruoju metu šalyje net atsiranda nauja mada – statyti kruvinajam vadui paminklus. Antai praėjusį gruodį Penzoje vietos komunistai atidarė „J.Stalino centrą“ – jo kieme stovi paauksuotas diktatoriaus biustas.

Penzoje ketinama įkurti mokslinį centrą, kurio tikslas būtų nagrinėti J.Stalino biografjią ir pritaikyti ją šiuolaikinei realybei.

O kuo F.Dzeržinskis blogesnis už J.Staliną? Tuo, kad pražudė mažiau žmonių? Jis juk tiesiog nespėjo.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.