Maskva įsteigė „Sputnik“ siekdama užtikrinti, kad jos
balsas būtų geriau girdimas užsienyje, įskaitant Latviją, kurioje
etninių rusų mažuma sudaro maždaug ketvirtadalį šalies
gyventojų, kurių iš viso yra apie 2 milijonus.
„Laikome „Sputnik“ ne patikimu žiniasklaidos šaltiniu, o
kažkuo kitu – propagandos įrankiu“, – naujienų agentūrai
AFP sakė Latvijos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai
Raimondas Jansonas.
Kiek anksčiau Latvijos universiteto Matematikos ir informatikos
instituto Tinklo paslaugų skyrius (NIC), kuris yra .lv domeno
administratorius, sustabdė portalo sputniknews.lv, kuriame nuo
praėjusio mėnesio buvo skelbiami agentūros „Sputnik“
straipsniai rusų ir latvių kalbomis, veiklą.
Rusijos užsienio reikalų ministerija šį sprendimą pavadino
„akivaizdžia cenzūra“ ir pareiškė, kad „Rusijos
žiniasklaida laikosi aukščiausių profesionalumo ir etikos
standartų“.
Ryga, „esant tyliam pagrindinių žmogaus teisių organizacijų
neveikimui, vėl ignoruoja savo įsipareigojimus pagal Konvenciją
užtikrinti žiniasklaidos pliuralizmą ir žodžio laisvę, toliau
puldama Rusijos žiniasklaidą Latvijoje“, priduriama URM
pareiškime.
NIC sprendimą sustabdyti sputniknews.lv veiklą priėmė gavęs
Latvijos užsienio reikalų ministerijos laišką, kuriame
atkreipiamas dėmesys į tai, kaip „Sputnik“ nušviečia įvykius
Ukrainoje ir nuolat neigia šios šalies teritorinį vientisumą.
„Laiške išdėstėme savo nuomonę, jog turėtų būti
atsižvelgta į faktą, kad „Sputnik“ vadovas ponas (Dmitrijus)
Kiseliovas yra asmenų, kuriems Europos Sąjunga taiko sankcijas,
sąraše“, – sakė Latvijos URM atstovas R.Jansonas.
Kijevas ir Vakarai nekart kaltino Maskvą, kad ji vykdo
„informacinį karą“, siekdama pateisinti savo paramą
prorusiškiems separatistams Ukrainos rytuose.