„Dėl šios datos sutarta abipusiškai“, – antradienį sakė
NATO atstovė naujienų agentūrai AFP ir pridūrė: „Kalbėtis yra
gerai, bet tai negali būti sugrįžimas prie įprastinių
santykių“.
Praėjusią savaitę aljanso vadovas Jensas Stoltenbergas
pranešė, kad abi pusės netrukus surengs pirmąjį nuo 2014 metų
birželio NATO ir Rusijos tarybos posėdį, pasiųsdamas žinią apie
galimą atšilimą santykiuose, kurie smarkiai pašlijo dėl Rusijos
intervencijos Ukrainoje ir ypač Maskvos įvykdytos Krymo aneksijos.
NATO ambasadoriai ir Rusijos atstovas anksčiau reguliariai
susitikdavo, tačiau krizė Ukrainoje tarp Aljanso ir Maskvos
išprovokavo didžiausią priešpriešą nuo Šaltojo karo laikų.
Pastarąjį Rusijos ir NATO susitikimą lydėjo abipusiai
kaltinimai dėl krizės Ukrainoje, kur Maskva remia prorusiškus
maištininkus, kontroliuojančius didžiulius separatistinius anklavus
šalies rytuose.
NATO atstovė spaudai sakė, kad numatytame susitikime, kuris vyks
NATO būstinėje Briuselyje, dėmesys bus skirtas trims svarbiausioms
temoms, kurias praėjusią savaitę apibrėžė J.Stoltenbergas.
Aljanso vadovas sakė, kad susitikime bus daugiausia kalbama apie
Ukrainą ir „būtinybę iki galo įgyvendinti“ Minsko susitarimus
dėl ugnies nutraukimo, kuriuos pasirašius šalies rytuose įsivyravo
sąlyginė ramybė.
Tačiau pastarosiomis savaitėmis kovos veiksmai suintensyvėjo,
ir tai sustiprino abejones dėl paliaubų, kurios turėjo atverti
kelią galutinai sureguliuoti konfliktą ir grąžinti Ukrainai jos
rytinės sienos su Rusija kontrolę, tvarumo.
Tebėra miglota ir aneksuoto Krymo ateitis, Rusijos prezidentui
Vladimirui Putinui tvirtinant, kad jis niekada nebus grąžintas
Ukrainai, o NATO toliau laikantis pozicijos, kad Aljansas niekada
nepripažins šio pusiasalio aneksavimo.
Skaidrumas ir rizikos mažinimas
J.Stoltenbergas sakė, kad abi pusės taip pat kalbėsis apie
karinę veiklą apskritai, „daugiau dėmesio skiriant skaidrumui ir
rizikos mažinimui“.
Reaguodamos į Rusijos intervenciją Ukrainoje, 28-ios Aljanso
narės sutarė dėl didžiulės karinės pertvarkos ir pasiuntė
karių, papildomų laivų bei lėktuvų, kad NATO Rytų Europos
sąjungininkės nesijaustų nepaliktos vienos Rusijos grėsmės
akivaizdoje.
Rusija savo ruožtu suintensyvino patruliavimą ore, todėl
NATO naikintuvams tenka daug dažniau kilti lydėti rusų karinių
orlaivių, abiem pusėms bandant viena kitos budrumą.
J.Stoltenbergas pažymėjo, kad NATO ir Rusijai reikia skaidrumo,
kad būtų išvengta potencialiai pavojingų nesusipratimų, ypač po
to, kai lapkritį svarbi Aljanso narė Turkija prie savo sienos su
Sirija numušė Rusijos naikintuvą.
Trečia diskusijų tema bus Afganistanas, kur Talibanas, regis,
sėkmingai stiprina savo pozicijas, NATO užbaigus savo kovinę
misiją toje šalyje.
Nors NATO dėl Ukrainos krizės sustabdė praktinį
bendradarbiavimą su Rusija, J.Stoltenbergas visuomet tvirtino, kad
NATO ir Rusijos taryba turi likti atviru komunikacijos kanalu.
Vakarams taip pat tapo aktuali Rusijos pagalba kovojant su
džihadistų grupuote „Islamo valstybė“ Sirijoje, ir neseniai
bendrų pastangų dėka pavyko pasiekti susitarimą dėl kovos
veiksmų nutraukimo toje šalyje bei naujų taikos derybų.