Sergejus Lavrovas apkaltino Lietuvą rusofobija

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas įvardijo Lietuvą, kaip labiausiai rusofobišką NATO narę. Interviu Švedijos dienraščiui „Dagens Nyheter“ ministras taip pat teigė, kad Maskva „imsis priemonių“, jei prie šalies sienų padaugės NATO karinių pajėgų.

S.Lavrovas interviu su Švedijos dienraščiu metu pareiškė, kad Lietuva yra didžiausia NATO rusofobė.<br>„Reuters/Scanpix“ nuotr.
S.Lavrovas interviu su Švedijos dienraščiu metu pareiškė, kad Lietuva yra didžiausia NATO rusofobė.<br>„Reuters/Scanpix“ nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Apr 29, 2016, 11:15 AM, atnaujinta May 27, 2017, 5:28 AM

„Sakyti, kad Rusija kelia pavojų NATO, yra šiurkštus bandymas apversti situaciją aukštyn kojomis, – teigė S.Lavrovas. – Juk būtent Aljansas artėja prie mūsų sienos.“

„Klausėme savo kolegų NATO, kodėl jiems reikia Baltijos šalių, ir mums sakė, kad jos nuo sovietmečio ir dar nuo Pirmojo pasaulinio karo laikų, kai viskas prasidėjo kamuojamos visokiausių fobijų, – tęsė Rusijos užsienio reikalų ministras.

„NATO atstovai sakė suprantantys, kad Rusija Baltijos šalims jokios grėsmės nekelia, tačiau tose valstybėse, suprask, tokia psichologija – jos įstos į NATO, nusiramins, viskas bus taiku ir konstruktyvu, – šnekėjo S.Lavrovas. – Jas priėmė į NATO, bet niekas nenusiramino, ypač mūsų kaimynė Lietuva.“

Rusijos užsienio reikalų ministro nuomone, Lietuva šiuo metu skleidžia agresyviausią rusofobiją ir verčia NATO imtis prieš Rusiją nukreiptų veiksmų. Ministras taip pat teigė, kad Maskva tariamai ketino bendradarbiauti su Lietuva ir vystyti ekonominius projektus tokiose vietose kaip Kaliningradas.

„Tačiau Lietuva kažkodėl pasirodė esanti labiausiai rusofobiška Baltijos valstybė“, – pareiškė S.Lavrovas.

„Mes visada perspėdavome, kad artėjant NATO karinei infrastruktūrai mes imsimės būtinų karinių techninių priemonių, – kalbėjo S.Lavrovas. – Mums sakydavo, kad NATO neketina imtis jokių priemonių, kurios kenktų Rusijos saugumui. Vis dėlto, jeigu tokių ketinimų nėra, o karinė infrastruktūra – prie pat mūsų slenksčio, tuomet reikės vadovautis ne ketinimais, o tuo, ką matome savomis akimis.“

S.Lavrovas taip pat teigė, kad Maskva gerbtų galimą Švedijos sprendimą įstoti į NATO, tačiau pabrėžė, kad Rusija būtų priversta imtis atsakomųjų priemonių.

„Jeigu Švedija nuspręs įstoti į NATO, mums nekils minčių, kad švedai nuspręs mus pulti, – tvirtino Rusijos užsienio reikalų ministras. – Tačiau tokiu atveju Švedijos karinė infrastruktūra taptų pavaldi NATO vyriausiajam vadui, todėl turėtume imtis būtinų karinių techninių priemonių, remdamiesi prielaida, kad kitapus sienos yra karinis politinis blokas, laikantis Rusiją grėsme ir norintis ją visokeriopai suvaržyti.“

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.