Maždaug 55 metų Sh.Afridi neturi galimybės naudotis advokato
paslaugomis, o jo apeliacija dėl paskirtos 23 metų laisvės atėmimo
bausmės yra įstrigusi.
„Neturiu vilties su juo susitikti; teisingumo nesitikime“, –
jo vyresnis brolis Jamilas sakė naujienų agentūrai AFP.
Pasak jo advokato, buvęs vyriausiasis gydytojas laikomas mažoje
vienutėje, o su savo artimaisiais gali pasimatyti ne daugiau negu
šešis kartus per metus.
Sh.Afridi vaidmuo viename iš garsiausių nužudymų per kelis
pastaruosius dešimtmečius nėra aiškus.
Nedaug žinoma, kaip su juo susisiekė CŽV. Pakistano
pranešimuose teigiama, kad tarpininkai buvo organizacijos
„Gelbėkit vaikus“ pareigūnai, nors ta
labdaros agentūra neigia esanti kaip nors su tuo susijusi.
Yra žinoma, kad Sh.Afridi vadovavo suklastotai skiepijimo nuo
hepatito C programai, kurios tikslas – gauti genetinės medžiagos
mėginių iš Abotabado – miesto, kuriame įsikūrusi Pakistano
pagrindinė karo akademija.
Būtent ten „al Qaeda“ vadovas ir jo šeima įsikūrė
maždaug 2005 metais, Pakistano kariškių panosėje, nors kai kurie
teigia, kad O.bin Ladeno saugumu rūpinosi kai kurie aukšto rango
pakistaniečiai pareigūnai.
Dramatiškas naktinis reidas 2011 metų gegužės 2 dieną paliko
„al Qaeda“ be lyderio ir smarkiai sutrikdė šios organizacijos
galimybes rengti naujus išpuolius.
Tačiau ji taip pat įvarė pleištą tarp Vašingtono ir
Islamabado, tvyrant įtarimams, kad pakistaniečiai daug metų slėpė
labiausiai pasaulyje ieškomo žmogaus buvimo vietą.
Praėjus kelioms valandoms po to reido Sh.Afridi buvo suimtas ir apkaltintas
ryšiais su kovotojais, nors jis tai visada neigė.
Apžvalgininkų nuomone, pakistaniečiai pasirinko nubausti
Sh.Afridi tokiu būdu, o ne teisti jį dėl valstybės išdavystės
už pagalbą kitai valstybei, nes tuomet ši byla tikriausiai
atkreiptų nepageidaujamą dėmesį į Islamabado vaidmenį dangstant
B.bin Ladeną.
Sužinojęs apie tos bylos baigtį, įtūžęs JAV Senato
komitetas nubalsavo nurėžti nuo Islamabadui skiriamos paramos 33
mln. dolerių – po milijoną už kiekvienus Sh.Afridi skirtus
įkalinimo metus pagal originalų nuosprendį.
Vėliau ta bausmė buvo sutrumpinta 10 metų.
Vis dėlto nuo to laiko JAV spaudimas paleisti Sh.Afridi
išblėso, o analitikai sako, kad Vašingtonas tą klausimą
išbraukė iš darbotvarkės, susitelkdamas į, jo nuomone,
svarbesnius klausimus, tokios kaip derybos su islamo ekstremistais
Afganistane.
„Derybos su Talibanu tapo viršesnės už viską. Amerikiečiai
nenori drumsti vandens, keldami kitus klausimus, kurie yra
ginčijami“, – sakė pakistanietis publicistas ir saugumo
ekspertas Ahmedas Rashidas.