S.Khanas mero postą iškovojo netikėtai – kaip ir viską savo gyvenime. Dar prieš metus visai kiti leiboristai buvo laikomi labiausiai tikėtinais kandidatais į Londono mero postą.
45 metų politiko vaikystė nebuvo apipilta turtais. Jis užaugo aštuonis vaikus turinčių imigrantų iš Pakistano – autobuso vairuotojo ir siuvėjos – šeimoje Pietų Londone.
Frazė „autobuso vairuotojo sūnus“ per S.Khano rinkimų kampaniją tiek kartų buvo naudota jo kalbose ir lankstinukuose, kad pats politikas buvo priverstas juokauti, kad paskalų žurnalai apie jo praeitį jau žino viską.
Dar būdamas penkiolikametis jis prisijungė prie Leiboristų partijos, paskatintas savo mokyklos direktoriaus Nazo Bokhari, kuris taip pat buvo pirmasis Jungtinės Karalystės vidurinės mokyklos vadovas musulmonas.
„Jis mane išmokė, kad odos spalva ar kilmė netrukdo nieko pasiekti“, – pasakojo S.Khanas.
Būsimasis politikas buvo auginamas pagal musulmoniškas tradicijas ir visada jautė tikėjimo svarbą.
Net ir savo pirmojoje kalboje Jungtinės Karalystės Parlamente jis paminėjo, kaip tėvas visuomet jam kartojo Mahometo pamokymus: „Pamačius ką nors blogo privalu mėginti tai pakeisti.“
Nors iš pradžių norėjo tapti dantistu, vėliau S.Khanas pasuko į teisę ir pradėjo dirbti žmogaus teisių advokatu.
Teisme jis susipažino ir su savo žmona Saadiya Ahmed, kuri, kaip ir S.Khanas, yra advokatė ir autobuso vairuotojo duktė.
Būsimasis meras dirbo su keliomis šalyje garsiai nuskambėjusiomis bylomis, o 2004 metais paliko savo advokatų biurą ir jau kitąmet tapo Parlamento nariu.
„Nors laimėjau bylų Europos žmogaus teisių teisme, Lordų Rūmuose ir apeliaciniame teisme, negalėjau atsikratyti minties, kad tik tada, kai esi valdžios dalis, gali priimti įstatymus, kurie padeda milijonams“, – savo sprendimą iškeisti teisę į politiką aiškino britas.
Vos du mėnesius Bendruomenių Rūmuose praleidęs S.Khanas tapo žinomas po 2005 metų liepos teroro atakų Londone. Parlamento nariams jis pasakė ugningą kalbą dėkodamas „visų tikėjimų, rasės ir kilmės londoniečiams, aukoms, išgyvenusiesiems ir praeiviams, kurie ėmėsi veiksmų tą ketvirtadienį“.
Vėliau jis aiškino, kad šiais žodžiais norėjo apginti Jungtinės Karalystės musulmonus.
„Negalėjau slėptis. Nenoriu pasirodyti arogantiškas, bet musulmonų bendruomenėje nėra daug iškalbingų balsų. Daug piktų barzdotų vyrų, bet nė vieno, kuris pasakytų: „Iš tikrųjų jaučiuosi patogiai būdamas britas, musulmonas ir Londono gyventojas“, – 2010 metais kalbėjo S.Khanas.
Vėliau politikui teko užimti ir kelis postus vyriausybėje, kai leiboristai atsisveikino su Parlamento dauguma, jis kilo ir pačioje partijoje.
Politikas tapo pirmuoju musulmonu, gavusiu ministro postą ir prisijungusiu prie karalienės Elizabeth II patarėjų tarybos.
Kai prisijungdamas prie šio elitinio politikų valdymo organo S.Khanas turėjo prisiekti padėjęs ranką ant Biblijos, Karališkųjų rūmų paprašė Korano. Kai rūmų atstovas paaiškino, kad šios knygos jie neturi, S.Khanas atsinešė savo kopiją.
Po antrų nesėkmingų leiboristams Parlamento rinkimų S.Khanas pranešė sieksiantis mero posto.
„Pastaruosius aštuonerius metus matėte raudonojo kilimo merą – mėgstantį priėmimus ir laikyti šampano taurę rankoje. Tačiau aš mieliau pasiraitočiau rankoves ir dirbčiau dėl londoniečių“, – pranešdamas apie savo kampaniją S.Khanas įgėlė ir buvusiam Londono merui konservatoriui Borisui Johnsonui.
Savo rinkimų kampanijos metu S.Khanas pažadėjo suvienyti sostinę ir remti verslą. Kol buvęs meras aktyviai jungėsi prie judėjimo už Jungtinės Karalystės išstojimą iš ES, S.Khanas skatino šalį likti Bendrijoje.
Leiboristas taip pat žada sumažinti įperkamų būstų trūkumą, kuris kai kuriuos londoniečius verčia imtis drastiškų veiksmų ir nuomotis vos kelių kvadratinių metrų butus. Be to, S.Khanas tikina iki 2020 metų nekeisiantis miesto transporto bilietų kainos ir kovosiantis su neapykantos nusikaltimais.
