Ukrainos atstovė Džamala Eurovizijos dainų konkurse
atliko baladę „1944“ apie Stalino vykdytą Krymo totorių
deportaciją, kuria, daugelio nuomone, dainininkė subtiliai
užsiminė apie Maskvos 2014 metais įvykdytą Krymo aneksiją.
Lažybų bendrovių aiškiu favoritu laikytas Rusijos atstovas
Sergejus Lazarevas liko trečias dėl nacionalinių komisijų
suteiktų balų, nors iš žiūrovų jis gavo daugiausia balsų.
„Ne Ukrainos dainininkė Džamala ir jos daina 1944 laimėjo 2016
metų Euroviziją. Tai politika nurungė meną“, – Rusijos
žiniasklaidai pareiškė Rusijos Federacijos Tarybos narys Francas
Klincevičius, paraginęs Rusiją kitąmet visai nedalyvauti Ukrainoje
vyksiančiame konkurse.
Tuo tarpu Rusijos vicepremjeras Dmitrijus Rogozinas pasiūlė
kitais metais į Ukrainoje vyksiantį Eurovizijos dainų konkursą
pasiųsti Sergejaus Šnurovo grupę „Leningrad“.
„Į kitą Euroviziją nusiųsime Šnurovą. Laimės jis ar ne,
bet kai kur juos tikrai pasiųs“, – sekmadienį savo „Twitter“
paskyroje parašė politikas.
Rusijos pareigūnai: Ukrainos daina siekiama juodinti Rusiją
S.Šnurovas yra grupės „Leningrad“ iš Sankt Peterburgo
lyderis. Ši grupė garsėja savo ekscentriškais dainų tekstais,
kuriuose kartais naudojama nenormatyvinė leksika.
„Politinės kovos laukas“
Konfliktas tarp Rusijos ir Ukrainos tęsiasi nuo 2014 metų
vasario, kai Maskva aneksavo Ukrainai priklausantį Krymą. Kijevas
tai pat kaltina Rusiją skatinant kruviną separatistinį sukilimą
šalies rytuose.
Dėl šio konflikto Rusijos ir Vakarų santykiai yra prasčiausi
nuo Šaltojo karo pabaigos.
Savo ruožtu Federacijos Tarybos Užsienio reikalų komiteto
pirmininkas Konstantinas Kosačiovas pareiškė, kad „rezultatai
parodė, jog viršų paėmė geopolitika“.
Jo teigimu, pergalė Eurovizijoje gali padrąsinti Ukrainos
provakarietišką valdžią, o tai galėtų pakenti jau ir taip
stringančiam taikos procesui.
„Dėl šios priežasties Ukraina pralaimėjo, – savo
„Facebook“ paskyroje parašė K.Kosačiovas. – Dabar šaliai
kaip oro reikia taikos. Tačiau laimėjo karas.“
Jam antrina ir Rusijos Valstybės Dūmos Tarptautinių reikalų
komiteto pirmininkas Aleksejus Puškovas, anot kurio, Eurovizijos
konkursas įgijo politinį kontekstą.
„Eurovizijos dainų konkursas virto politinės kovos lauku.
Dabar baltarusiai turi teisę dainuoti apie Chatynės sudeginimą, o
rusai – apie Odesos kankinius“, – savo „Twitter“ paskyroje
parašė A.Puškovas.
„Europiečių komisija pavogė pergalę“
Savo ruožtu laikraštis „Komsomolskaja pravda“ pasipuošė
antrašte: „Kaip europiečių komisija pavogė pergalę iš
Lazarevo“.
Dienraštis paragino perskaičiuoti balsus dėl „politinio“
Džamalos dainos turinio ir perspėjo, kad kitais metais žiūrovų
gėjų Ukrainoje laukia ne itin šiltas sutikimas.
„Tapo akivaizdu, jog tai visiškai politinė istorija. Kadangi
gavome daugiausia žiūrovų balsų, atsvara tapo komisijų balai“,
– rašo laikraštis.
Taip mano ir aneksuoto Krymo pusiasalio vyriausybės vicepremjeras
Ruslanas Balbekas.
„Eurovizijos organizatoriai įvairias būdais siekė atimti iš
Rusijos pergalę. Ukrainiečių šantažas ir pareiškimai, jog
„Rusijos pergalė bus katastrofa“, žiūrovų simpatijų
ignoravimas – tai naujas šalių su „išsivysčiusia
demokratija“ požiūris į meną. Šiandien Eurovizijoje gali būti
pats geriausias dainininkas pasaulyje, tačiau Rusijos pilietybė
užkirs tau kelią“, – samprotauja jis savo feisbuke.
Vis dėlto, kaip pažymėjo vicepremjeras, jeigu „Džamalos
dainose nebūtų buvę politinės potekstės, tai ją būtų palaikęs
visas pusiasalis“.
„Ji – Krymo totorių vokalo pasididžiavimas su puikia atlikimo
maniera“, – pažymi R.Balbekas.
„Rodos, kad Džamala kopijuoja dainininkės Ruslanos kelią.
Pergalė Eurovizijoje, šokiai Maidane, antirusiška isterija, postas
ministerijoje. Po kelerių metų niekas tokios dainininkės ir
neatsimins“, – parašė jis.
