Pasaulio gyventojų skaičius siekia 7,3 milijardo. Per pastaruosius penkerius metus savo tėvynę paliko – gyventi į kitą šalį persikėlė – 36,5 milijono, arba 0,5 proc. pasaulio gyventojų.
Visi kiti, taigi 99,5 proc., nelaikomi migrantais: 2015-aisiais jie gyveno toje pačioje šalyje kaip ir 2010-aisiais.
Šiuos skaičius pateikia Guy J.Abelis – žmogus, apie visus pasaulio migrantus kompiuteryje kaupiantis duomenis ir iš jų sudarantis spalvotas diagramas.
35 metų anglas – socialinės statistikos specialistas ir Austrijos sostinėje Vienoje įsikūrusio centro „Wittgenstein Centre for Demography and Global Human Capital“ gyventojų struktūros ir demografinės raidos tyrėjas.
G.J.Abelis sukūrė modelį, kuriuo remiantis galima įvertinti ir atvaizduoti globalios migracijos dinamiką.
Žvelgiant į analitiko pateiktus rezultatus tampa aišku, jog mūsų galvose įsitvirtino neteisingi vaizdai, rašo „Der Spiegel“.
Didelių problemų neįžvelgia
Demografijos institutas – šalia Vienos parodų rūmų įsikūrusio naujo ekonomikos universiteto miestelio dalis.
Numeriu D5 pažymėto pastato antrame aukšte esantis analitinis centras „Wittgenstein Centre for Demography and Global Human Capital“ laikomas vienu svarbiausių savo srities tyrimo centrų, turinčių atsakyti į egzistencinius klausimus: ar netrukus planetoje nebus per daug žmonių? Centras teigia, kad ne.
Ar turtingas pasaulis gali pajėgti išlaikyti vis labiau senstančią visuomenę? Analitikai atsako teigiamai. Ar dėl žemų gimstamumo rodiklių Vakarų Europa pasmerkta žlugti? Tyrėjai tvirtina, kad ne.
Čia dirbančio G.J.Abelio pasaulio gyventojų demografijos raidos tyrimai ir analizė atskleidė, kad Žemės planetai nėra būdinga migracija, o gyventojų persikėlimas iš vienos vietos į kitą yra didžioji išimtis.
Įvertinus visus migracijos srautus tarp pasaulio regionų – pagal Jungtinių Tautų (JT) skirstymą atskirai įvertinus Europą, Afriką, Šiaurės Ameriką, Pietų Ameriką, Vidurinius ir Tolimuosius Rytus, Pietų Aziją, Centrinę Aziją ir Okeaniją – penkerių metų laikotarpiu paaiškėja: į Europą plūstančių migrantų srautas pasaulio migracijos apimties požiūriu sudaro tik nedidelę dalį.
Tai reiškia, kad, net žvelgiant į pastaruoju metu dėl Sirijos karo suaktyvėjusią migraciją, visą Europą ištikusi pabėgėlių krizė neatrodo tokia bauginanti.
Siekia finansavimo?
Guy J. Abelis, „Der Spiegel“
„Tiesa ta, kad globali migracijos dinamika jau daugiau nei pusę amžiaus sustingo ties nuolat žemu lygiu“, – sako G.J.Abelis.
Jo teigimu, pagrindinė problema ta, kad visus migracijos skaičius pateikia Jungtinės Tautos, o ši organizacija į vieną krūvą sudeda visų šalių migrantus ir pabėgėlius.
Duomenys nustatomi iš sukauptų gyventojų duomenų, jų surašymų ir pavienių šalių pabėgėlių registrų.
„2015 metais tarptautinių migrantų skaičius pasiekė 244 milijonus. Palyginti su 2000-aisiais, jis padidėjo 41 procentu“, – tokia Jungtinių Tautų informacija.
Tai išties nerimą keliantys skaičiai. Bet pirmiausia reikia įvertinti Jungtinių Tautų nurodytą migrantų skaičiaus padidėjimą 41 proc. Ši išvada remiasi absoliučiais skaičiais, nepateikiant prasmingų palyginimų.
2000-aisiais Jungtinės Tautos suskaičiavo 173 milijonus migrantų. Tai sudarė 2,8 proc. tuometinio pasaulio gyventojų – 6,1 mlrd. – skaičiaus.
Nuo tada pasaulio gyventojų skaičius padidėjo iki 7,3 mlrd., tad 244 milijonai migrantų atitinkamai sudaro 3,3 proc.
Kodėl JT nepateikia tokios informacijos: „Nuo 2000-ųjų migrantų dalis, lyginant su pasaulio gyventojų skaičiumi, išaugo 0,5 proc.“?
Gal dėl to, kad tai sukeltų mažiau nerimo? Mat Jungtinės Tautos gauna per mažai pinigų, jos įgyvendinamas pasaulio gyventojų mitybos programos finansavimas labai sumažintas, pagalbos Sirijai projektai – taip pat.
Kai kas teigia, kad tokių bėdų spaudžiamos Jungtinės Tautos savo skaičius praneša, vaizdžiai sakant, maksimaliu garso stiprumu.
Tai turi lemiamą reikšmę pateikiant neteisingus skaičius per diskusijas migracijos temomis, nes Jungtinės Tautos, priklausomos nuo sumažėjusių pinigų srautų savo darbuotojams, informaciją papildo dramatiškais žodžiais: „visų laikų didžiausias“, „naujas aukščiausias lygis“ ar „rekordinis skaičius“.
Gąsdinanti statistika
Dar daugiau problemų sukelia Jungtinių Tautų minimas skaičius – 244 milijonai. Anot G.J.Abelio, šis didžiulis rodiklis turi silpnųjų pusių. Skaičiai, kaip šis, tampa diskusijų, studijų, įstatymų pagrindu. Juk nėra šaltinio, turinčio solidesnę reputaciją nei Jungtinės Tautos.
Tokią informaciją toliau skleidžia šimtai žiniasklaidos priemonių, spaudos agentūros, nevyriausybinės organizacijos, politikai ir mokslininkai.
Tiesa, Jungtinių Tautų nurodytas migrantų skaičius (244 mln.) nėra klaidingas. Tačiau jis, anot G.J.Abelio, tik labai šykščiai apibūdina visa tai, ką privalu žinoti apie migraciją.
Viena vertus, 244 milijonai migrantų, atsižvelgiant į sąvoką, atitinka bendrą susumuotą pasaulio migrantų skaičių. Tai reiškia, kad į jį įtrauktas kiekvienas kada nors išvykęs iš savo gimtosios šalies ir dar gyvas.
Vadinasi, į šį skaičių gali būti įrašytas ir jau 20 metų Vokietijoje gyvenantis turkas, ir 9-ajame dešimtmetyje į Getingeną pakviestas atominės fizikos profesorius iš Indijos, ir 10-ojo dešimtmečio viduryje į Berlyną atvykusi švedų dizainerė, ir net Miuncheno „Bayern“ klubą treniruojantis ispanas Josepas Guardiola.
„244 milijonai – skaičius, kuris nieko nepasako apie tai, kiek žmonių kada iš kokios šalies kur išvyko“, – Jungtinių Tautų rodiklį kritikavo G.J.Abelis.
Žinoma, problema dėl duomenų tebelieka opi. Dauguma šalių nekaupia išsamios informacijos, kuria remiantis būtų daromi apibendrinimai dėl gyventojų migracijos.
Dėl to Jungtinių Tautų pateikiami duomenys turi daugelį prielaidų ir vertinimų, nes daugiau nei 200 šalių duomenų, kuriais remiamasi, rinkimo metodai yra labai skirtingi – skirtingas ir jų patikimumo lygis.
Bet tai geriausi skaičiai, kokius turi pasaulio gyventojų demografinės raidos specialistai.
„Reuters“/“Scanpix“nuotr.
Vertina migrantų srautus
G.J.Abelio migracijos vertinimo modelis kiek kitoks. Jungtinės Tautos vertina migrantų skaičių (angl. – migrant stocks), o Vienoje dirbantis analitikas – tam tikro laikotarpio migrantų srautus (angl. – migrant flows).
Vienas labiausiai stulbinančių socialinės statistikos specialisto G.J.Abelio tyrimų rezultatų yra tas, kad globali migracija per pastaruosius penkerius metus apskritai buvo gerokai sumažėjusi.
Pasak analitiko, klajojančių migrantų skaičius 2010–2015 metų laikotarpiu, kuris siekė 36,5 mln., sumažėjo daugiau nei 8 milijonais, palyginti su ankstesniu penkerių metų laikotarpiu – 45 mln.
Vertinant istoriniu požiūriu, globalus migracijos lygis šoktelėjo į viršų 1990–1995 metais, kai nebeliko geležinės uždangos, Afganistanas buvo nugrimzdęs į pilietinį karą, o Ruandoje buvo vykdomas genocidas.
Taigi, anot G.J.Abelio, nors Europa teigia, kad dūsta nuo pabėgėlių, pasaulis pastaruosius penkerius metus vis dėlto mato mažesnius migracijos srautus.
Pavyzdžiui, Dubajus prarado labai didelę savo patrauklumo dalį: gerokai sumažėjo migracijos lygis iš Indijos, Bangladešo ir Pakistano į ekonominiu požiūriu silpnėjančius Jungtinius Arabų Emyratus. Tas pat pasakytina ir apie migraciją į Katarą.
Per pastaruosius penkerius metus migracija iš Rytų Azijos į Šiaurės Ameriką sumažėjo daugiau nei per pusę – nuo 3,4 iki 1,6 mln. Ir meksikiečiai, kurie dabar savo šalyje randa daugiau darbų, nebe taip dažnai traukia į JAV kaip iki 2010-ųjų.
Dėl Ispanijos ekonomikos krizės labai dramatiškai sumažėjo darbo migracijos srautas iš Lotynų Amerikos, taip pat tokių valstybių kaip Marokas ir Rumunija: nuo 2,3 mln. skaičius per penkerius metus krito iki 120 tūkst.
Pasak G.J.Abelio, stipriai krito migracijos srautų lygis į Europą ir jos viduje lyginant 2005–2010 metų ir 2010–2015 metų laikotarpius: rodiklis sumažėjo nuo 11 iki 7 milijonų.
G.J.Abelio kolegė, gyventojų geografijos specialistė Nikola Sander iš Vokietijos teigia, jog žiniasklaida, deja, neskiria pabėgėlių ir migrantų. Ir dėl to ir Jungtinės Tautos nėra visiškai nekaltos.
Painiojamos sąvokos
Tad kuo migrantas skiriasi nuo pabėgėlio? Pirmasis migruoja savanoriškai dėl įvairių priežasčių, tokių kaip ekonominė gerovė ir pan., o antrasis yra priverstas bėgti iš savo šalies.
Jungtinių Tautų suvestinėse abi kategorijos dažnai sumetamos į vieną katilą. Organizacijos vertinimu, iš 244 milijonų migrantų 15 milijonų – pabėgėliai. Labai dažnai cituojamas ir kitas probleminis skaičius – 60 milijonų.
Užburtas ratas – Jungtinėms Tautoms reikia pinigų ir jos nuolat skambina pavojaus varpais. Bet organizacijos skelbiami skaičiai pasaulio valstybėse ir jų visuomenėse sukelia daugiau baimės nei pasiryžimo padėti.
Ir tokia nuostata lemia keistą padėtį: migracijos požiūriu tiek kairės, tiek dešinės politinė retorika nuspalvinta tomis pačiomis nerimastingomis spalvomis.
Pagalbos organizatoriai ir kairieji kursto ugnį, nes ji pažadina gailestį, dešinieji pučia į tą patį ragą, nes nori sukelti baimę. Tik tiesa sunkiai parduodama.
O tiesa ta, kad dabartinė situacija prasta, bet yra buvę ir kur kas blogiau. Pasak demografijos analitikų, dabartinė situacija nekelia pernelyg didelių reikalavimų žmonijai – ir Europai tikrai ne.