Jungtinė Karalystė balsuoja: rezultatus nulems aktyvumas ir oras

2016 m. birželio 23 d. 08:56
BNS, AFP, AP ir lrytas.lt inf.
Jungtinės Karalystės rinkėjai ketvirtadienį referendume sprendžia, ar suduoti istorinį smūgį Europos integracijai nukreipiant savo šalį nepriklausomu keliu už Europos Sąjungos (ES) ribų.
Daugiau nuotraukų (34)
Britai balsuoja įvairiai: kai kuriose apylinkėse – tuščia, o prie kitų jau nusidriekė eilės. Apžvalgininkai dar prieš referendumą kalbėjo apie tai, kad rinkėjų aktyvumas jau ketvirtadienį gali pasufleruoti, kokio rezultato galima laukti. 
Mat jeigu į rinkimų apylinkes ateis daugiau jaunimo, kuris dažniausiai tingiai reiškia savo nuomonę, rezultatas gali pasisukti į „Brexit“ priešininkų pusę. 
Tiesa, oficialių duomenų apie balsavimo aktyvumą dar nėra, tad vaizdai iš apylinkių nėra pats geriausias ženklas apie laukiamą rezultatą. 
Ketvirtadienį paskelbta ir daugiau apklausų rezultatų. Įvairios paskutinėmis dienomis prieš referendumą atliktos telefoninės apklausos rodo menką pasilikti ES siūlančios stovyklos pergalę, tačiau rezultatas dar vis nėra aiškus. 
Kiti ekspertai taip pat paragino susilaikyti nuo rimtų išvadų stebint orus, kurie gali turėti rimtą įtaką balsavimo rezultatams. 
Bet Jungtinės Karalystės nepriklausomybės partijos (UKIP) lyderis Nigelas Farage'as džiaugėsi šalies dalyje prapliupusiomis liūtimis: „Turime puikią galimybę (paremti „Brexit“ pusę – Red.). Viską lems aktyvumas ir tai, kad nuosaikūs už pasilikimą ES balsuojantys rinkėjai, liksiantys namie.“
Neišgąsdino lietus
Referendumas prasidėjo 9 val. Lietuvos laiku. Rinkimų apylinkėse britai savo valią pareikšti galės iki 22 val. (vidurnakčio Lietuvos laiku). 
Britai socialiniuose tinkluose dalijasi nuotraukomis, kaip per lietų ir balas klampoja į rinkimų apylinkes. Viena moteris pavadino savo kelionę bibline, nes per apsemtą kiemą ją kažkas turėjo pernešti rankomis. 
Tiesa, nė viena visuomenės nuomonės apklausos bendrovė neketina apklausti jau balsavusių britų, tad porinkiminių apklausų rezultatų vakare nesulauksime. 
Rinkėjams bus pateiktas vienas klausimas: „Ar Jungtinė Karalystė turėtų likti Europos Sąjungos nare, ar turėtų palikti Europos Sąjungą?“
Atsakymo į jį variantai bus du: „Likti Europos Sąjungos nare“ ir „Pasitraukti iš Europos Sąjungos“.
Kai rezultatus praneš paskutinė apygarda, Jungtinės Karalystės Rinkimų komisijos pirmininkė Jenny Watson Anglijos šiaurėje esančio Mančesterio miesto rotušėje paskelbs oficialius referendumo rezultatus. 
Jų tikimasi penktadienį ryte. 
Referendumo baigties praktiškai neįmanoma prognozuoti, nes pasitraukimo iš ES priešininkų ir šalininkų šansai yra apylygiai.
„Būtų kvaila pasitraukti“ 
Daugelyje Pietryčių Anglijos vietovių žmonės vyko į balsavimo apylinkes pliaupiant smarkiam lietui su perkūnija, kai buvo užlietos kai kurios Londono gatvės. 
„Sakyčiau, kad ši diena yra svarbiausia per pastaruosius 20 metų – bent jau Jungtinei Karalystei. Šio balsavimo ekonominiai padariniai bus milžiniški“, – prie vienos balsavietės Londone sakė investicinės bankininkystės sektoriuje dirbantis Hasanas Naqvi. 
Naudodami grotažymę #ivoted (Aš balsavau), kai kurie žmonės pradėjo kelti į „Twitter“ paskyras savo užpildytų balsalapių nuotraukas. Rinkimų pareigūnai prašė rinkėjų susilaikyti nuo asmenukių darymosi. 
„Prie mūsų balsavietės žmonės laukė eilėje nuo 7 val. – kiek prisimename, taip nutiko pirmąkart per balsavimo dieną“, – savo „Twitter“ žinutėje rašė rinkėjas Nickas Turneris, gyvenantis šiaurės vakariniame Kambrijos regione. 
Jungtinėje Karalystėje prasidėjo istorinis referendumas.<br>„Reuters“/“Scanpix“ nuotr. Daugiau nuotraukų (34)
Jungtinėje Karalystėje prasidėjo istorinis referendumas.
„Reuters“/“Scanpix“ nuotr.
Škotijos didmiestyje Glazge rytas buvo giedras, o žmonės laukė eilės atiduoti savo balsą. 
„Būtų kvaila pasitraukti“, – naujienų agentūrai AFP sakė pirmoji balsavusioji, 24 metų biuro darbuotoja Gemma Rosario. 
„Būti Europos Sąjungoje Škotijai yra pranašumas“, – pridūrė ji. 
Vertina autonomiją
Londone 57 metų nekilnojamojo turto valdytojas Johnas Thompsonas sakė, jog viliasi išstojimo stovyklos pergalės. 
„Aš vertinu autonomiją, – sakė jis AFP. – Tiesiog gyvenimas, laisvė ir autonomija, ir aš nemanau, kad gausiu tai Europoje – ne tokias, kokių noriu.“ 
27 metų Benas Giddensas (Benas Gidensas), kuris dirba kaip transvestitas, reiškė nusivylimą tuo, kaip buvo vykdoma kampanija. 
„Tai žiniasklaidos cirkas abiejose pusėse, – sakė jis. – Absoliučiai stulbinamai glumina, kokia keista dėl to pasidarė mūsų politika. Būsiu patenkintas, kai rytoj viskas baigsis. Na, jeigu viskas pasisuks taip, kaip aš noriu.“ 
Ministras pirmininkas Davidas Cameronas (Deividas Kameronas), kuris bus raginamas atsistatydinti, jei laimės pasitraukimo iš ES šalininkai, savo balsą atidavė anksti ir nieko nekomentavo. 
Rinkimų baigties numatyti neįmanoma, nes apklausos rodė, kad abi stovyklos turi praktiškai vienodą paramą, bet lažybininkai tvirtai palaiko pasilikimą ir tą faktą opozicijoje esančių leiboristų lyderis Jeremy Corbynas (Džeremis Korbinas) paminėjo džiugiai atiduodamas balsą mokykloje savo apygardoje Londone. 
„Galima pasitikrinti pagal vėją arba lažybininkus, – sakė J.Corbynas, kuris remia „Pasilikti“. – Lažybininkai paprastai neklysta.“ 
„Absoliuti netvarka“ 
Daug britų rinkėjų jaudinasi dėl galimų finansinių „Brexit“ pasekmių, tačiau kitus vilioja perspektyva susigrąžinti valdžią iš Briuselio ir pažaboti didžiulę imigraciją. 
50-metis statybininkas Patas Handas sakė, kad balsuos už pasitraukimą iš ES. 
„Šalyje yra absoliuti netvarka. Dirbu statybų sektoriuje, ir visi mano bendradarbiai nėra anglai“, – sakė jis. 
ES lyderiai antradienį susirinks į dviejų dienų susitikimą Briuselyje, kuriame aptars plebiscito Britanijoje rezultatus ir ieškos būdų, kaip užkirsti kelią analogiškiems referendumams ateityje. 
Kokia baigtis prognozuojama?
Dvi internetinės apklausos, kurių rezultatai paskelbti trečiadienį, referendumo išvakarėse, rodo, kad Jungtinės Karalystės visuomenė šiek tiek palankesnė šalies pasitraukimui iš Europos Sąjungos.
Viešosios nuomonės agentūros „Opinium“ apklausa rodo, kad 45 proc. respondentų linkę balsuoti už pasitraukimą, o 44 proc. nori, kad šalis liktų Bendrijos nare. Agentūros TNS apklausa prognozuoja panašų scenarijų: vadinamojo „Brexit“ scenarijaus šalininkų buvo 43 proc., o „Pasilikti“ šalininkų – 41 procentas.
Tačiau viena telefonu atlikta apklausa prognozuoja aiškią ES narystės šalininkų persvarą: tokių respondentų buvo 48 proc., o už pasitraukimą buvo linkę balsuoti 42 procentai.
Dieną prieš tai skelbti „Survation“ apklausos rezultatai rodė, kad pasilikimą Bendrijoje remia 45 proc. britų, o išstojimą – 44 procentai; 11 proc. respondentų nurodė dar neapsisprendę, kaip balsuos ketvirtadienį.
„Kai varžybos yra tokios įtemptos, rinkėjų aktyvumas... bus lemiamas veiksnys“, – sakė rinkos tyrimų kompanijos TNS atstovas Luke'as Tayloras.
Šeši pagrindiniai lažybų tarpininkai prognozuoja pergalę „Pasilikimo“ stovyklai: statymai rodo, kad tikimybė, jog britai nubalsuos už pasilikimą Bendrijoje, siekia apie 80 procentų.
Balsuoti referendume užsiregistravo rekordinis skaičius rinkėjų – 46,5 mln. žmonių.
Kaip ir per Jungtinės Karalystės parlamento rinkimus, ketvirtadienį gali balsuoti ir šalyje gyvenantys Airijos piliečiai – maždaug 500 tūkst. žmonių. Balsuoti taip pat gali Tautų Sandraugos piliečiai iš Europos Sąjungai priklausančių Kipro ir Maltos.
Iš 525 tūkst. žmonių, sėkmingai užsiregistravusių birželio 7 dieną, maždaug 132 tūkst. yra jaunesni nei 25 metų ir tik 13 tūkst. – 65–74 metų amžiaus.
Viešosios nuomonės apklausos rodo aiškią kartų takoskyrą: jaunesni rinkėjai labiau palaiko tolesnę narystę Europos Sąjungoje, o vyresni – pasisako už „Brexit“.
Taip pat laikoma, kad jaunesni žmonės tradiciškai yra mažiau linkę balsuoti, todėl didelis balsuoti užsiregistravusių jaunų žmonių skaičius gali būti palankus „Pasilikimo“ stovyklai.
Naujausios apklausos buvo vykdomos jau po brutalaus 41 metų leiboristų parlamentarės Jo Cox, agitavusios už Jungtinės Karalystės pasilikimą Europos Sąjungoje, nužudymo.
Dviejų vaikų motina buvo užpulta su peiliu ir šaunamuoju ginklu prie savo rinkimų apygardos biuro Berstolo kaime Anglijos šiaurėje birželio 16 dieną.
Parlamentarės nužudymu įtariamas Thomas Mairas atrėžė „Mirtis išdavikams, laisvė Britanijai“, kai Vestminsterio magistratų teisme Londone buvo paprašytas prisistatyti pateikus jam kaltinimus žmogžudyste.
„Galvoti apie savo vaikų ateitį“
ES šalininkai įrodinėja, kad pasitraukimas iš bloko pakenktų Jungtinės Karalystės ekonomikai ir atsieitų tūkstančius kiekvienam namų ūkiui, o pasitraukimo šalininkai sako, kad Jungtinė Karalystė atsisakė nepriklausomybės, už kurią kažkada taip įnirtingai kovojo, ir gali ją atgauti tik pasitraukdama iš ES ir nuo jos įmantrių taisyklių.
Ministras pirmininkas Davidas Cameronas 2013-aisiais paskelbė, jog organizuos balsavimą dėl tolesnės Jungtinės Karalystės narystės ES, siekdamas nuraminti euroskeptiškąjį savo Konservatorių partijos sparną, tačiau aštria retorika pasižyminti referendumo kampanija smarkiai supriešino įtakingas partijos figūras.
Trečiadienį vakare premjeras pasitelkė Jungtinės Karalystės karo laikų dvasią, karštai ragindamas britus pasisakyti už tolesnę šalies narystę Europos Sąjungoje.
„Winstonas Churchillis nenumojo ranka į Europos demokratiją... ir mes neturėtume pasitraukti“, – sakė D.Cameronas, kreipdamasis į minią Birmingame, kur vyko paskutinis mitingas per šią referendumo kampaniją, kuri laikoma viena nuožmiausių per šalies istoriją.
„Jei iššokate iš lėktuvo, negalite vėl įsiropšti į jį per piloto kabinos liuką“, – įspėjo D.Cameronas, kuris buvo atraitotomis rankovėmis ir kalbėdamas gestikuliavo, siekdamas pabrėžti savo mintį.
„Pirmiausia reikia galvoti apie savo vaikų ateitį“, – pabrėžė premjeras.
Jungtinės Karalystės pasitraukimo – „Brexit“ – perspektyva pakibo virš ES ateities, blokui bandant susidoroti su užsitęsusia pabėgėlių krize, virtine kruvinų atakų ir finansiniu krachu, kuris sukėlė pavojų bendrajai valiutai eurui.
Balsavo ir premjeras D.Cameronas su žmona Samantha.<br>AFP/“Scanpix“ nuotr. Daugiau nuotraukų (34)
Balsavo ir premjeras D.Cameronas su žmona Samantha.
AFP/“Scanpix“ nuotr.
Kova už balsus prieš birželio 23-iosios referendumą įtraukė JAV prezidentą Baracką Obamą, Bendrijos lyderius ir Tarptautinį valiutos fondą, išprovokavo Europos Sąjungos palyginimus su Adolfu Hitleriu ir pakurstė įspėjimus apie Trečiojo pasaulinio karo grėsmę.
Tarptautinei bendrijai nerimaujant, kad Jungtinė Karalystė gali tapti pirmąja iš ES pasitraukusia bloko nare, kai kurie ekspertai mano, kad sprendimas išstoti galėtų pakirsti ir pačios ES ateitį – pašalindamas labai svarbią narę.
Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as pareiškė, kad Paryžius britų išstojimą iš ES laikys „negrįžtamu“, jeigu laimės „Pasitraukimo“ stovykla.
Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris perspėjo, kad Jungtinė Karalystė “pakenktų pati sau“, o sprendimas pasitraukti iš Bendrijos sukeltų pavojų viskam, ką europiečiai yra pasiekę, dirbdami išvien.
Be to, galėtų būti išjudinta galima Jungtinės Karalystės dezintegracija, nes Europai lojalūs škotų rinkėjai galėtų nuspręsti per naują savo referendumą atsiskirti nuo Jungtinės Karalystės.
Jei Jungtinė Karalystė nuspręs išstoti, ji taps pirmąja iš ES pasitraukusia šalimi ir galbūt nustatys precedentą kitoms nepatenkintoms narėms.
Kampanijos „stipresni Europoje“ aktyvistai tvirtina, kad narystės nauda, apimanti ir nekomplikuotus prekybinius ryšius, laisvą prekių ir žmonių judėjimą, galimybę gyventi ir dirbti kitose ES šalyse, nusveria tai, kad tenka bendrauti su kartais dusinančia Briuselio biurokratija.
„Nepriklausomybės diena“
Tuo tarpu stovykla „eikime vieni“, kuriai vadovauja buvęs Londono meras Borisas Johnsonas ir Jungtinės Karalystės nepriklausomybės partijos (UKIP) lyderis Nigelas Farage'as, kalba emocingiau ir įrodinėja, kad tik pasitraukdama ir kontroliuodama savo sienas Jungtinė Karalystė gali apsisaugoti nuo netikrinamos imigracijos.
Jie sako, kad Jungtinė Karalystė bėgant dešimtmečiams po truputį atidavė savo suverenumą ir Europos teismai nustatė viršenybę britų teisės atžvilgiu.
Charizmatiškas B.Johnsonas tikina, jog proeuropietiškoji stovykla pasitelkė „Baimės projektą“, perspėdama, kad pasitraukimas iš 28 šalių bloko pakenktų Jungtinės Karalystės ekonomikai.
„Jie sako, kad neturim kitos išeities, tik nusilenkti Briuseliui. Mes sakome, kad apgailėtinai nuvertiname šią šalį ir tai, ką ji pajėgi nuveikti“, – sakė B.Johnsonas, kuris žadėjo, kad ketvirtadienis taps Jungtinės Karalystės “nepriklausomybės diena“.
Antiimigracinė UKIP perspektyvą užbaigti masinę imigraciją iš kitų ES šalių pavertė svarbiausia „Pasitraukimo“ stovyklos agitacinės kampanijos tema.
N.Farage'as įspėjo, kad jei žmonės mano, kad iš jų buvo atimta kontrolė, įskaitant ir šalies sienų kontrolę, „tuomet kitas žingsnis bus smurtas“.
Jungtinės Karalystės laikraščių ketvirtadienio numeriai buvo persmelkti balsavimo dienos dramos.
„Nepriklausomybės diena“, – skelbė „Brexit“ palaikančio „The Sun“ antraštė.
Tuo tarpu „The Times“ ją pavadino „Atpildo diena“.
Mūšis dėl Dauningo gatvės
Referendumo šaknys taip pat glūdi amžinuose Konservatorių partijos kivirčuose dėl Jungtinės Karalystės vaidmens Europoje ir kartais tai atrodydavo labiau kaip D.Camerono ir galimu jo įpėdiniu laikomo B.Johnsono mūšis už vadovavimą Konservatorių partijai.
B.Johnsonas, buvęs D.Camerono sąjungininkas, pergale referendume galėtų pasinaudoti kaip pastiprinimu savo ambicijoms šeimininkauti Dauningo gatvės 10-ajame name.
Nors D.Camerono konservatoriai nesutaria dėl to, ar Jungtinei Karalystei referendume reikia balsuoti už pasilikimą ES, opozicinė Leiboristų partija ir įtakinga Škotijos nacionalinė partija (SNP) tvirtai remia narystę Bendrijoje.
Jungtinė Karalystė į tuometinę Europos ekonominę bendriją (EEB) – ES pirmtakę – įstojo 1973 metais. Bendrija išsirutuliojo ir dabar yra daug daugiau nei ekonominis blokas: ji turi Europos Parlamentą, Europos Teisingumo Teismą (ETT) ir įtakingą Europos Komisiją.
Nutraukus ryšius su ES tektų padėti ant lentynos visą virtinę prekybos susitarimų, kurie sudaro palankias sąlygas verslui už sienų Europoje, būtų paveikti pasauliniai bankai, prekybos rūmai ir draudimo kompanijos, kurie pavertė Londoną finansų jėgaine.
Sprendimas išstoti taip pat labai smarkiai paveiktų jaunesnių europiečių, atvykusių į Londoną ir kitus Jungtinės Karalystės miestus, kur darbo vietų yra daugiau, palyginti su Ispanijos, Italijos, Graikijos ir kitų šalių sostinėmis, gyvenimus.
Tas pats pasakytina apie šimtus tūkstančių darbuotojų, atvykstančių į Jungtinę Karalystę iš Lenkijos, Lietuvos ir kitų į ES įstojusių Rytų Europos valstybių.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.