Referendumo atgarsiai nuvilnys per Europą: kas bus po to?

Balsavimo apylinkės, duris atvėrusios 7 val. ryto (9 val. Lietuvos laiku), veikė iki 22 val. (vidurnakčio Lietuvos laiku). Balsų skaičiavimas prasidėjo iš karto po vidurnakčio.

Balsai skaičiuojami 382 vietiniuose centruose, įskaitant Gibraltarą. Visi jie rezultatus skelbs atskirai. Pirmosios dvi apygardos – Sanderlandas Anglijos šiaurės rytuose ir Vondsvertas Londone – rezultatus turėtų paskelbti penktadienį apie 00 val. 30 min. (2 val. 30 min. Lietuvos laiku). 

Ankstyviausi preliminarūs rezultatai gali būti paskelbti penktadienį apie 2 val. Grinvičo (5 val. Lietuvos) laiku, bet galutiniai veikiausiai nebus paskelbti anksčiau negu 8 val. (11 val.) 

Kokia bus ateitis po Jungtinės Karalystės referendumo? Panašu, kad kokį sprendimą bepriimtų britai – likti ES arba palaikyti vadinamąjį „Brexit“ – Jungtinės Karalystės ir Europos politinis pasaulis bus smarkiai sudrebintas, rašo Matthew Kaminski portale „Politico“.

Jungtinės Karalystės ministro pirmininko Davido Camerono surengtas referendumas pasilikimo ES klausimu vyko labai įtemptu laikotarpiu.

Į Europą pradėjo plūsti atrodytų nesibaigiantis pabėgėlių srautas, o ekonominė situacija pietinėse Bendrijos valstybėse nėra pavydėtina. Visa tai paskatino kraštutinių dešiniųjų ir kairiųjų partijų iškilimą kontinente.

Tuo metu kitapus Atlanto vandenyno numanomas JAV respublikonų kandidatas į prezidentus Donaldas Trumpas amerikiečius sukėlė ant kojų ir pradėjo skleisti euroskeptišką retoriką bei svarstyti, kad yra nesąžininga, jog JAV turi padengti daugumą NATO išlaidų.

Būtent su tokia politine krize Vakaruose sutapo britų referendumas. Tačiau net sužinojus balsavimo rezultatus tikėtina paaiškės, kad politinė audra tiek Jungtinėje Karalystėje, tiek Europoje dar tik prasidėjo.

Jei paaiškės, kad Jungtinės Karalystės piliečiai referendume nusprendė, jog jie nori savo ateitį sieti ne su ES, iš karto po to seks rimtos neigiamos pasekmės.

Tikėtina, kad svaras ir akcijos praras vertę, o šalies ekonomika augs žymiai lėčiau, nes Jungtinei Karalystei tektų atstatyti prekybinius santykius su pasaulio šalimis beveik iš naujo.

Taip pat kyla pavojus, kad nusprendus pasitraukti iš Bendrijos Škotija, Velsas ir Šiaurės Airija norėtų atsiskirti nuo Jungtinės Karalystės.

Koks bebūtų referendumo rezultatas premjero D.Camerono kaip vadovo tinkamumą tikrins ne tik už išstojimą, bet ir už pasilikimą ES pasisakantys Konservatorių partijos nariai.

Jei britai nuspręs trauktis iš Bendrijos ministro pirmininko postą bandys užimti prieštaringai vertinamas buvęs Londono meras Borisas Johnsonas. Priešingu atveju dėl D.Camerono pozicijos tikėtina pradės kovoti vidaus reikalų sekretorė Theresa May.

Net jei D.Cameronas išsilaikytų valdžioje, kiekvieną jo veiksmą stabdytų referendumo rezultatais arba pačiu referendumu nepatenkinti politikai.

Tačiau referendumo rezultatas paveiks ne tik Jungtinę Karalystę ir jos gyventojus. Už kelių mėnesių Prancūzijoje ir Nyderlanduose vyks rinkimai, kuriuose pergalę skinti mėgins euroskeptikai. Gegužę Austrijoje kelių tūkstančių balsų persvara vos nelaimėjo kraštutinės dešiniosios kandidatas į prezidentus – euroskeptikų galimybės perimti valdžią yra tikros, o ne tik įsivaizduojamos.

„Nesvarbu kokia jo baigtis, referendumas Jungtinėje Karalystėje gali pradėti ES griuvimo procesą, – teigė Europos Komisijoje dirbęs Mario Monti. – Populistinės jėgos susilpnino mechanizmus, kurie praeityje per krizes leisdavo ES sustiprėti.“

Taip pat atsirado nuogąstaujančių, kad „Brexit“ neigiamai paveiktų ir saugumą Europoje, ypač kai kitapus Atlanto JAV prezidentu tapti norintis verslininkas D.Trumpas abejoja dėl NATO naudingumo ir tariamai bičiuliaujasi su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

„Kremliuje visi plotų, jei Jungtinė Karalystė išeitų iš ES, – aiškino buvęs NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas. – V.Putinas tai palaikytų ES ir visos Vakarų bendruomenės silpnėjimu.“

„Viskas pasikeičia, kai kartą susiduri su mirtimi“, – vyresnysis ES pareigūnas Briuselyje vaizdingai apibūdino Jungtinės Karalystės referendumo poveikį Vakarams.

Palaikymas vadinamajam Europos projektui po finansinės krizės sumažėjo visoje ES, o dėl to papilnėjo kraštutinių pažiūrų partijų gretos.

Pavyzdžiui, sekmadienį, birželio 26 dieną Ispanijoje vyksiančiuose parlamento rinkimuose prognozuojama, kad antrą vietą užims vos prieš dvejus metus įkurta kraštutinių kairiųjų pažiūrų partija „Podemos“.

Pasak tyrimų centro „Pew“ atliktos apklausos, prieš dešimtmetį net 80 proc. ispanų teigiamai žvelgė į ES, o dabar šis skaičius nukrito iki 47 proc. Prancūzijoje situacija yra panaši: 2004 metais Bendriją palaikė 69 proc. gyventojų, o dabar vos 38 proc.

Remiantis šiais skaičiais, prancūzai yra didesni euroskeptikai nei britai – ES palaiko 44 proc. apklaustų Jungtinės Karalystės gyventojų. Tačiau Europos gyventojai mažiau pasitiki ne vien tik ES, bet ir dauguma valdžios institucijų: tai yra visuotinė politinė krizė.

„Pew“ apklausa taip pat parodė, kad dauguma 18-34 metų amžiaus žmonių teigė palaikantys Bendriją. Taip pat paaiškėjo paradoksas: nors Europoje yra pilna euroskeptikų, net 74 proc. respondentų manė, kad ES „turėtų aktyviau dalyvauti pasauliniuose reikaluose“. Septyni iš 10 europiečių pareiškė, kad „Brexit“ turėtų neigiamą poveikį visai ES ir dėl to šios baigties būtų geriausia išvengti.

„Galbūt tai bus šokas, kurio reikia Briuseliui“, – svarstė ekspertų grupės „Friends of Europe“ įkūrėjas Gilesas Merrittas.

Europos skaitmeninės ekonomikos komisaras Guntheris Oettingeris tvirtino, kad Jungtinėje Karalystėje įvykęs referendumas padės kitoms ES šalims susivienyti, o pats „Europos projektas įgautų naujos varomosios jėgos“. Tačiau G.Oettingeris taip pat perspėjo, kad „Brexit“ galėtų sukelti ir „domino efektą“, kuris paragintų ir kitas šalis išeiti iš Bendrijos.

Bet kuriuo atveju vargu, ar Europos politikai sugebės atleisti Jungtinės Karalystės ministrui pirmininkui D.Cameronui, kuris šalia migrantų krizės, augančio populizmo ir finansinių bėdų Bendrijai sukūrė dar vieną potencialią problemą.

„Dabar – pats blogiausias metas įvykti „Brexit“, – pareiškė ES teisėsaugos organizacijos Europolo direktorius Robas Wainwrightas.