„Jungtinėje Karalystėje buvo priimtas sprendimas ir tai yra britų sprendimas, tačiau jis paveiks visus ES piliečius, – kalbėjo Europos parlamento pirmininkas Martinas Schulzas. – Daugumos Jungtinės Karalystės piliečių valia privalo būti įvykdyta. Jų valią reikia gerbti.“
Europos Vadovų Tarybos atstovė, Nyderlandų gynybos ministrė Jeanine Hennis-Plasschaert teigė, kad po britų referendumo buvo „didelis nusivylimas, bet taip pat ir stiprus nors parodyti vieningą atsaką“. Anot Nyderlandų gynybos ministrės, „niekam nebus į naudą ilga politinė nežinomybė“.
„Iki išstojimo iš ES Jungtinė Karalystė bus Europos Vadovų Tarybos narė su visomis teisėmis ir įsipareigojimais, – kalbėjo J.Hennis-Plasschaert. – Jungtinė Karalystė yra ir visados bus europietiška tauta. Mes turime bendras vertybes bei viltis ir toliau bendradarbiausime kaip partneriai ir sąjungininkai.“
J.Hennis-Plasschaert pabrėžė, kad Europoje niekados anksčiau nebuvo tiek laisvės, gerovės ir stabilumo kaip dabar. Ministrė taip pat atkreipė dėmesį, kad „daugelyje kitų ES šalių jaučiama tas pats, ką jaučia didelė dalis britų“.
„Mums reikia ES, kuri saugo savo sienas ir suvaldo migraciją, kuri visiems piliečiams suteikia ekonomines galimybes, – sakė J.Hennis-Plasschaert. – Mums reikia ES, kuri atgraso pavojų ir nėra laikoma grėsme nacionalinei tapatybei, bet yra tos tapatybės tęsinys.“
„Dabar nei bet kada anksčiau mums reikia vienybės, nes teroristai be didesnių dvejonių mus užpuls dar kartą, – aiškino Nyderlandų gynybos ministrė. – Vienybė yra būtina, kad suvaldytume milžinišką migrantų srautą. Jokia šalis žemėje negali susitvarkyti su šiais iššūkiais viena.“
Britai privalo apsispręsti
Europos Komisijos (EK) pirmininkas Jeanas Claude'as Junckeris tikino nuliūdęs po Jungtinėje Karalystėje vykusio balsavimo, tačiau teigė, kad reikia „gerbti britų valią“.
„Aš liūdžiu, nes nesu robotas, biurokratas ar technokratas. Esu žmogus ir gailiuosi dėl referendumo rezultatų, – aiškino J.C.Junckeris. – Norėčiau, kad Jungtinė Karalystė aiškiau išdėstytų savo poziciją. Mes negalime turėti ilgo nežinomybės periodo. Nebus jokių slaptų derybų.“
„Mums reikia nuraminti europiečius. Mūsų kelionė tęsiasi, – tikino EK pirmininkas. – Mums reikia mažiau biurokratijos ir dirbame, kad ją sumažintume. Europa privalo tapti labiau bendruomeniška. Europa yra taikos ir ateities projektas. Iki paskutinės gyvenimo akimirkos kovosiu už vieningą Europą.“
J.C.Junkeris aiškino, kad dabar nėra metas ES skaldymui, bet taip pat „turėtume žvelgti ne tik į praeitį, bet ir į rytojaus žmones – į Europos jaunimą“.
EP Europos liaudies partijos lyderis Manfredas Weberis tvirtino, kad po „Brexit“ referendumo „jaunų žmonių karta buvo šokiruota, buvo sunaikintos jaunimo viltys“.
„Baigėsi metas nuolaidžiauti. Turime kovoti dėl mūsų Europos, – sakė M.Weberis. – Europa turi keistis, bet mes norime ją patobulinti, o ne sunaikinti.“
Referendume balsavo įbauginti piliečiai
Socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso (S&D) frakcijos vadovas Gianni Pitella aiškino, kad „toks referendumo rezultatas atsirado ne vien tik dėl Jungtinės Karalystės ministro pirmininko Davido Camerono sprendimo žaisti rusišką ruletę, bet taip pat dėl globalizacijos, kuri pasėjo nelygybę“.
„Galvojome, kad laisvoji rinka išspręs visas problemas, jog ji atneš vystymąsi ir sukurs bei padalins turtą po lygiai“, – kalbėjo G.Pitella.
Liberalų ir demokratų aljanso už Europą (ALDE) frakcijos vadovas Guy Verhofstadtas tikino, kad „Brexit“ referendume britai balsavo už pasitraukimą iš ES, nes esą piliečiai buvo įbauginti melų.
„Turėtume drąsiai judėti į priekį, – sakė G.Verhofstadtas. – Kad mums pavyktų, mums nereikia lakios vaizduotės. Mums reikia sveikos atminties, kad grįžtume prie didžiųjų idėjų, kurias skelbė mūsų įkūrėjai.“
Posėdyje radikalai džiūgavo
„Juokinga, tiesa? Kai atvykau čia prieš 17 metų ir sakiau, kad noriu vadovauti kampanijai dėl Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš ES jūs visi iš manęs juokėtės, – kalbėjo Jungtinės Karalystės nepriklausomybės partijos (UKIP) lyderis Nigelas Farage'as. – Tačiau turiu pastebėti, kad dabar nebesijuokiate.“
„Jūs pykstate, nes kaip politinis projektas jūs atsisakote tiesai pažvelgti į akis, – sakė N.Farage'as. – Jūs neigiate, kad jūsų valiuta silpsta – tereikia pažiūrėti į Viduržemio regioną.“
N.Farage'as taip pat kritikavo EP narius esą „beveik nė vienas jų nėra turėjęs tinkamo darbo“.
„Mes norime susigrąžinti savo šalį, savo sienas, – aiškino N.Farage'as. – Norime būti nepriklausoma, save valdančia tauta.“
Prancūzijos kraštutinės dešinės partijos „Nacionalinis frontas“ vadovė Marine Le Pen įvardijo „Brexit“ referendumą kaip „didžiausią istorinį įvykį nuo Berlyno sienos kritimo“ ir „smūgiu į veidą Europos sistemai“.
„Jei ir toliau reikalausite daugiau europietiškumo, jūsų totalitarinė organizacija sugrius“, – kritiką išsakė M.Le Pen.
Nacionalistai nėra patriotai?
Tačiau EK pirmininkas J.C.Junckeris tvirtino, kad Jungtinė Karalystė jau ir taip valdo savo sienas, nes ji nėra nei euro, nei Šengeno zonoje.
„Tautos likimo negalima atiduoti į nacionalistų rankas, – sakė J.C.Junckeris. – Reikia gerbti tautas, bet ne nacionalistus. Jie nėra patriotai, jie yra nusistatę prieš Europą.“
EP narys Alynas Smithas pabrėžė, kad referendume Škotijos gyventojai daugiausiai balsavo už pasilikimą ES ir prašė, jog Bendrija jų nenuviltų.
„Nors aš esu išdidus škotas, aš taip pat esu išdidus europietis, – kalbėjo A.Smithas. – Prašau jūsų prisiminti, kad Škotija jūsų nenuvylė ir maldauju kolegų – nenuvilkite Škotijos.“
EP narė Martina Anderson taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad dauguma Šiaurės Airijos gyventojų irgi balsavo už pasilikimą ES.
„Tokie EP nariai kaip M.Le Pen sakytų, kad mus suvaržė Jungtinės Karalystės balsavimas, tačiau mes sakome, kad taip nėra, – tikino M.Anderson. – Prašome jūsų gerbti mūsų balsą. Mes remiame Šiaurės Airijos ir Škotijos gyventojų balsus už pasilikimą ES.“
„Mes gerbiame ir ginsime Šiaurės Airijos gyventojų norus“, – pareiškė M.Anderson.