Kandidatai rinkimuose surinko labai panašų skaičių balsų, o pralaimėjęs kraštutinės dešinės kandidatas Norbertas Hoferis pareikalavo, kad biuleteniai būtų perskaičiuoti iš naujo.
Laisvės partijos, kuriai priklauso N.Hoferis, teigimu, paštu valią išreiškusių austrų balsai buvo skaičiuojami netinkamai.
Per dvi savaites trukusius klausymus, Laisvės partijai atstovaujantys advokatai teigė, kad 94 iš 117 apygardose paštu balsavusių biuleteniai buvo skaičiuojami netinkamai.
Spėjama, kad tūkstančiai vokų buvo atplėšti anksčiau leidžiamo laiko ir juos skaičiavo tam teisės neturintys žmonės.
Be to, partija teigė, kad rinkimuose buvo leista balsuoti užsieniečiams ir jaunesniems nei 16 metų žmonėms.
Rinkimuose N.Hoferis pralaimėjo buvusiam žaliųjų lyderiui Alexanderiui Van der Bellenui per plauką: už N.Hoferį savo balsus atidavė 51,9 proc. balsavusių rinkėjų, o jo varžovas A.Van der Bellenas, kuris rinkimuose dalyvavo kaip nepriklausomas kandidatas, surinko 48,1 proc. balsų.
Nors N.Hoferis ir pralaimėjo, rinkimai išryškino didelį visuomenės susiskaldymą dėl to, kokia kryptimi turėtų toliau judėti Austrija, ypač tokiais daug aistrų keliančiais klausimais, kaip migracija ir ES ateitis.
Tačiau galutinės prognozės, į kurias buvo įtraukti ir dar nesuskaičiuoti balsavimo paštu duomenys, rodė, kad abu pretendentai turi po maždaug 50 proc. balsų, o A.Van der Bellenas minimaliu atotrūkiu lenkė savo varžovą.
Maždaug 700 tūkst. balsavimo paštu biuletenių, kurie sudaro beveik šeštadalį visų biuletenių, buvo suskaičiuoti iki pirmadienio vakaro, kada ir paaiškėjo rinkimų nugalėtojas.
Baimintasi, kad N.Hoferis galėjo tapti pirmuoju Europos šaliai vadovaujančiu kraštutinės dešinės politiku.
Rinkimus vadino politiniu cunamiu
Dvi pagrindinės partijos, Austrijos socialdemokratų partija (SPÖ) ir centro dešinės Austrijos liaudies partija (ÖVP), pasikeisdamos valdė Austriją nuo pat Antrojo pasaulinio karo pabaigos, bet pastaraisiais metais parama joms mažėjo.
Per praėjusius visuotinius rinkimus 2013 metais jos tik drauge sugebėjo suburti daugumą ir apklausos rodo, kad panaši situacija gali būti ir po kitų rinkimų 2018 metais.
Naujausias smūgis joms buvo pastarieji Austrijo prezidento rinkimai, kai nė vienos jų kandidatas nepateko į antrąjį ratą, vykusį gegužės 22 dieną.
Austrijos žiniasklaida pavadino tai politiniu cunamiu. Šis triuškinamas pralaimėjimas reiškė, kad pirmą kartą nuo 1945 metų prezidentu tapo ne dviejų pagrindinių partijų deleguotas politikas.
Sugrįžo baimės dėl ateities
Jeigu per pakartotinius prezidento rinkimus laimėtų kraštutinių dešiniųjų kandidatas N.Hoferis, jo pergalė dar labiau paskatintų euroskeptiškai nusiteikusias partijas, kurios tampa vis populiaresnės visame senajame žemyne.
Dar vykstant diskusijoms dėl Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš ES, N.Hoferis pareiškė, kad jis nepritaria pasitraukimui iš Bendrijos – nebent Turkija taptų bloko nare. Tiesa, 1994 metais jis balsavo prieš Austrijos narystę Europos Sąjungoje.
Savo ruožtu N.Hoferis gali tapti dešiniųjų pažiūrų Vengrijos ministro pirmininko Viktoro Orbano, garsėjančio savo tiradomis prieš Briuselį, sąjungininku.
Politikas prieš rinkimus prancūzų savaitraščiui „Valeurs Actuelles“ pareiškė, kad Austrijos vyriausybės išsakyta Vengrijos pozicijos dėl imigrantų kritika „buvo didžiulė diplomatinė klaida, kurią noriu ištaisyti tapdamas prezidentu“.
„Teigti, kad Vengrija artėja prie fašizmo tik todėl, kad taiko Šengeno zonos taisykles, yra absurdiška“, – sakė jis.