Buvęs Londono meras pasitraukė iš kovos dėl Konservatorių partijos lyderio ir ministro pirmininko postų, kai teisingumo
ministras Michaelas Gove'as staiga atšaukė savo paramą jam ir paskelbė, kad pats kandidatuos į šias pareigas.
B.Johnsonas, aktyviai agitavęs britus referendume balsuoti už šalies pasitraukimą iš 28 valstybių Bendrijos, per spaudos
konferenciją, kurioje tikėtasi jo oficialaus pranešimo apie kandidatavimą į partijos lyderius, sakė, kad būsimajam
konservatorių vadovui reikės suvienyti partiją ir užtikrinti Britanijos pozicijas pasaulyje.
„Pasitaręs su kolegomis ir atsižvelgdamas į aplinkybes parlamente nusprendžiau, kad tas asmuo negaliu būti aš“, –
sakė B.Johnsonas, priblokšdamas susirinkusius žurnalistus ir savo šalininkus.
B.Johnsonas perfrazavo Williamo Shakespeare'o „Julijų Cezarį“ sakydamas, jog „laikas ne kovoti su istorijos banga, bet kylant potvyniui nusitverti tos bangos ir leistis plaukti pirmyn į sėkmę“.
Tai, regis, buvo dūris M.Gove'ui, nes buvęs Londono meras perfrazavo žodžius, kuriuos pasakė Brutas, buvęs artimas romėnų
vado sąjungininkas, vėliau tapęs jo žudiku.
Kiti stebėtojai įžvelgė šiuolaikiškesnių paralelių.
„Dėl to „Kortų namelis“ tapo panašus į „Teletabius“, – sakė parlamentaras konservatorius Nigelas
Evansas visuomeniniam transliuotojui BBC, turėdamas galvoje itin populiarų politinės dramos žanro
televizijos serialą ir animacinį serialą vaikams.
Paliko mūšio lauką
Tuo tarpu įtakingas Konservatorių partijos narys Michaelas Heseltine'as pareiškė, kad B.Johnsonas, kuris
yra parašęs knygą apie Britanijos karo laikų ministrą pirmininką Winstoną Churchillį, yra „tarsi generolas,
kuris vedė savo armiją į mūšio lauką, tačiau priartėjus prie jo paliko tą mūšio lauką“.
Jis kaltino B.Johnsoną sukėlus „didžiausią šių laikų konstitucinę krizę“.
Pasitraukus B.Johnsonui, tarp penkių pretendentų vadovauti konservatoriams realiausiais laikomi M.Gove'as ir vidaus
reikalų ministrė Theresa May.
Tai netikėtas posūkis 52-ejų metų B.Johnsono karjeroje, per kurią jis dirbo žurnalistu, įstatymų leidėju bei meru ir tapo
visuomenėje gerai žinoma figūra dėl pomėgio cituoti lotyniškas sentencijas, važinėti į darbą dviračiu ir savo gana
ekscentriškos išvaizdos. Tuo pat metu jis nė nesistengė slėpti, jog puoselėja ambicijas ilgainiui stoti prie šalies vairo.
Atrodė, kad B.Johnsono sprendimas nusigręžti nuo savo ilgamečio sąjungininko Davido Camerono ir paremti
„Brexit“ stovyklą atsipirko, kai premjeras paskelbė, jog atsistatydins patyręs pralaimėjimą referendume, kuriame šalies
rinkėjai nubalsavo už pasitraukimą iš ES.
D.Camerono sprendimas trauktis davė startą varžyboms dėl Konservatorių partijos lyderio posto, kuriose B.Johnsonui
prognozuotos lyderio pozicijos, o M.Gove'as turėjo tapti jo kampanijos vadovu.
Jie drauge agitavo britus trauktis iš ES. Tačiau po netikėtos „Brexit“ stovyklos pergalės juos užgriuvo lavina kaltinimų, kad
jie nepateikė jokių konkrečių planų dėl Jungtinės Karalystės išstojimo iš Bendrijos proceso.
B.Johnsonas palietė šią temą dienraščio „The Daily Telegraph“ skiltyje, leisdamas suprasti, kad po išstojimo JK
galės toliau naudotis dauguma privalumų, kuriuos teikia narystė Bendrijoje. Tačiau Europos lyderiai atmetė tokią prielaidą kaip
visiškai nerealią. Tai pakurstė nerimą tarp konservatorių, manančių, kad B.Johnsonas skiria per mažai dėmesio detalėms, kad
galėtų būti lyderiu.
Smogė peiliu
M.Gove'as, buvęs Rupertui Murdochui priklausančio laikraščio „The Times“ žurnalistas, ilgą laiką
tvirtino nepuoselėjantis jokių ambicijų tapti JK lyderiu. Dar birželį žurnalistų paklaustas, ar kandidatuotų, M.Gove'as
atsakė: „Manęs neskaičiuokite.“
Ketvirtadienį M.Gove'as, aiškindamas savo pozicijos pasikeitimą 180 laipsnių, sakė, kad šaliai „reikia žmogaus, kuris galėtų
suburti komandą, vesti pirmyn ir suvienyti“.
„Borisas yra nepaprastas ir įspūdingas žmogus, tačiau per kelias pastarąsias dienas aš supratau, kad Borisas nepajėgus
suburti tokią komandą ir užtikrinti vienybę“, – aiškino jis savo sprendimo motyvus.
Pirmuoju ženklu, kad tarp B.Johnsono ir M.Gove'o perbėgo juoda katė, tapo M.Gove'o žmonos, laikraščio skiltininkės Sarah Vine elektroninis laiškas, kurį trečiadienį gavo „Sky News“.
Laiške buvo rašoma, kad M.Gove'ui reikėtų užsitikrinti specialias B.Johnsono garantijas prieš tai, kai išreikš
palaikymą jo kandidatavimui. S.Vine pridūrė, kad įtakingos žiniasklaidos figūros, tokios kaip R.Murdochas ir Paul Dacre'as, dešiniojo sparno „Daily Mail“ redaktorius, „instinktyviai nemėgsta“ B.Johnsono.
Notingamo universiteto politikos profesorius Stevenas Fieldingas sakė, kad B.Johnsonu „per mažai pasitiki
žmonės, kurie iš tiesų turi galių britų politikoje – Rupertas Murdochas ir Paulas Dacre'as“.
„Gove'as, kaip Ruperto Murdocho atstovas politikoje, iš esmės smogė jam (B.Johnsonui) peiliu“, – sakė S.Fieldingas.
Ši drama primena, kad Konservatorių partijoje, kurios istorijoje būta ne vieno atvejo, kai pati partija nušalino savo lyderį, nėra
vietos sentimentams. Netgi Margaret Thatcher, kuri laikoma sėkmingiausiai dirbusia konservatorių ministre pirmininke,
buvo nušalinta savo partijos 1990 metais.
Pasitrauks iš ES
JK pagrindinę opozicinę Leiboristų partiją taip pat krečia vidiniai neramumai, tačiau jai savo vadovybę pakeisti
sunkiau.
Partijos lyderis Jeremy Corbynas spaudžiamas atsistatydinti po to, kai leiboristų įstatymų leidėjai per
balsavimą pareiškė jam nepasitikėjimą. Tačiau jis sako, kad juo tebepasitiki eiliniai partijos nariai, taip pat kelios įtakingos
profsąjungos, todėl jis kovos su bet kokiu iššūkiu jo vadovavimui.
Partija pateko į aklavietę: J.Corbynas neatsistatydina, ir kol kas joks leiboristų įstatymų leidėjas nepareiškė noro mesti jam
iššūkį.
Tarp konservatorių, be M.Gove'o ir Th.May, dėl partijos lyderio posto ketina varžytis darbo ir pensijų ministras Stephenas Crabbas, energetikos ministrė Andrea Leadsom bei buvęs gynybos ministras Liamas Foxas.
Iš penkių pretendentų į lyderio postą po virtinės konservatorių parlamentarų balsavimų liks tik du, dėl kurių
kandidatūrų jau balsuos partijos nariai.
Daug nei 100 tūkst. partijos narių nugalėtoją išrinks balsuodami paštu.
Naujasis lyderis bus paskelbtas rugsėjo 9 dieną ir automatiškai taps ministru pirmininku.
Lažybininkų favorite yra 59-erių metų Th.May, laikoma patikima politike, kuriai būtų galima patikėti šalies vairą tokiu
sudėtingu metu, kai vyks skyrybų su ES procesas. Šešeri metai vidaus reikalų ministrės pareigose, kurios laikomos vienu
sunkiausių darbų politikoje, leidžia tikėtis, kad jai užteks patirties ir kompetencijos vesti derybas su ES dėl imigracijos, kuri
neabejotinai bus viena opiausių temų pasitraukimo derybose.
Nors Th.May per referendumo kampaniją palaikė tolesnę narystę Bendrijoje, ji sakė, kad „Brexit“ reiškia „Brexit“, ir ji
gerbs balsavimo rezultatus.
„Jungtinė Karalystė pasitrauks iš ES“, – sakė ji, žadėdama įsteigti naują vyriausybės departamentą, kuriam bus
pavesta derėtis dėl „tinkamo ir tvarkingo“ Britanijos pasitraukimo iš ES.
Th.May taip pat sakė, kad ji iki kitų metų neinicijuotų Europos Sąjungos sutarties 50-ojo straipsnio ir nepradėtų formalaus
pasitraukimo proceso, nepaisant kitų Europos šalių spaudimo kuo greičiau pradėti išstojimo procedūrą.
M.Gove'as savo ruožtu sakė, kad neleistų jam nurodinėti, koks turėtų būti derybų tvarkaraštis, ir derybas pradėtų tik tada,
kai jas būtų teisinga pradėti Britanijai.
Nemano, kad proga – paskutinė
Naujajam ministrui pirmininkui taip pat tektų spręsti „Brexit“ referendumo padarinius šalies ekonomikai. Anglijos banko
vadovas Markas Carney ketvirtadienį sakė, kad ekonomika patyrė „didžiulį neigiamą sukrėtimą“.
„Ekonominės perspektyvos suprastėjo, ir vasarą greičiausiai reikės kažkiek sušvelninti pinigų politiką“, – sakė jis.
Ar naujoje vyriausybėje galėtų dirbti B.Johnsonas ir kokį vaidmenį galėtų atlikti, neaišku. Tačiau jis ir anksčiau
yra atsitiesęs, todėl negalima atmesti galimybės, kad jis dar sugrįš į priešakines politikos pozicijas.
„Žinant Borisą Johnsoną, jis veikiausiai nemano, kad tai yra jo paskutinė proga“, – sakė politologijos profesorius Timas
Bale'as iš Londono Karalienės Marijos universiteto.