„Mes priėjome išvados, kad Jungtinė Karalystė prisidėjo
prie invazijos į Iraką, kai taikios nuginklavimo priemonės dar
nebuvo išsemtos. Karo veiksmai tuo metu nebuvo paskutinė
priemonė“, – sakė J.Chilcotas.
Britų planai, kaip veikti okupuotame Irake po 2003 metų
invazijos buvo „visiškai netinkami“, tęsė jis.
„Nepaisant aiškių perspėjimų, invazijos pasekmės buvo
nepakankami įvertintos. Planavimas ir pasiruošimas (veiklai) Irake
buvo visiškai netinkami“, – nurodė J.Chilcotas.
Didžioji Britanija 2003 metais prisijungė prie prezidento
George'o W.Busho vadovaujamų Jungtinių Valstijų
invazijos į Iraką, premjero pareigas einant leiboristų lyderiui
Tony Blairui, ir britų kariai toje šalyje buvo iki
2011-ųjų.
Anuomet T.Blairas sprendimą prisijungti prie invazijos į Iraką
motyvavo tuo, kad Saddamas Husseinas turi masinio
naikinimo ginklų, tačiau jų taip ir nebuvo aptikta. Jis tvirtino,
kad sprendimas pašalinti S.Husseiną vis tiek buvo teisingas, nes
Irako diktatorius kėlė grėsmę visam regionui.
2002-aisais, likus beveik metams iki invazijos, T.Blairas žadėjo
G.W. Bushui būti su juo Irake „kad ir kas“ atsitiktų, primenama
trečiadienį pateiktoje ataskaitoje.
„Liepos 28-ąją (2002-aisais), p.Blairas rašė prezidentui
Bushui, užtikrindamas, kad jis būsiąs su juo „kad ir kas
atsitiktų“,“ – sakė J.Chilcotas.
T.Blairas trečiadienį, J.Chilcotui pateikus ataskaitą,
smerkiančią tuometinio premjero T.Blairo sprendimus per invaziją į
Iraką 2003 metais, vėl tvirtino, kad jis veikęs siekdamas
„geriausių Britanijos interesų“.
„Ši ataskaita turėtų palikti ramybėje kaltinimus
nesąžiningumu, melu ar apgavyste“, – pažymima T.Blairo tarnybos
paskelbtame pareiškime.
„Ar žmonės sutinka, ar nesutinka su mano sprendimu imtis
karinių veiksmų prieš Saddamą Husseiną, bet
aš tai dariau sąžiningai ir, kaip tada tikėjau, siekdamas
geriausių interesų šaliai“, – pažymima pareiškime.