„Prancūzijai Rusija nėra nei priešė, nei grėsmė. Rusija yra partnerė, kuri, tiesa, kartais gali, kaip matėme Ukrainoje, panaudoti jėgą, ir tai esame pasmerkę“, – sakė kairysis prancūzų prezidentas Francois Hollande, atvykdamas į viršūnių susitikimą Varšuvoje.
Tačiau tame pačiame susitikime prancūzai paskelbė ir prisidėsią prie priemonių, kurios skirtos atgrasyti tą jų vadinamą partnerį, tai yra prisidėti prie Vokietijos vadovaujamo bataliono, kuris kitų metų pradžioje įsikurs Lietuvoje. Šaltinių duomenimis, ten turėtų dalyvauti prancūzų kariai iš bendros Prancūzijos-Vokietijos brigados.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė savo kolegos prancūzo žodžių nekomentavo, tačiau irgi pastebėjo neatitikimą tarp retorikos ir veiksmų.
„Pirmiausia niekada nekomentuoju įvairių vadovų pasisakymų, o visada žiūriu ir vertinu veiksmus. Jeigu Prancūzija pasirengusi dalyvauti mūsų šalyje batalione, kuris vykdys atgrasymo funkciją, reiškia agresyvi veikla ir potencialus agresyvus veikimas iš mūsų kaimyno yra pripažįstamas de facto“, – sakė D. Grybauskaitė.
Apie Rusiją NATO šalių vadovai ketina diskutuoti ir vakarienės metu.
Prezidentė pasisako už tai, kad kontaktai techniniu lygmeniu būtų, tai padėtų išvengti incidentų tikimybės. Bet, pasak šalies vadovės, dialogas „negali būti saugumo priemonių pakaitalas, tai gali būti tik papildoma priemonė“.
„Mes džiaugiamės, kad pagaliau buvome išgirsti, kad grėsmės yra suprastos adekvačiai ir kad daugiau kaip pusė Aljanso narių dalyvaus mūsų regiono saugumo užtikrinimo priemonių įgyvendinime“, – sakė D. Grybauskaitė.
Kaip ELTA jau rašė, prie Vokietijos vadovaujamo bataliono Lietuvoje, be vokiečių, prisidės trys Beniliukso šalys, Norvegija ir Prancūzija.
Prie Kanados vadovaujamo bataliono Latvijoje planuoja prisijungti ir Lenkija.
Prie Jungtinės Karalystės vadovaujamo bataliono Estijoje jungsis Danija.
Lenkijoje bus amerikiečių batalionas ir brigada.
