„Prancūzijai Rusija nėra nei priešė, nei grėsmė. Rusija yra
partnerė, kuri, tiesa, kartais gali, kaip matėme Ukrainoje,
panaudoti jėgą, ir tai esame pasmerkę“, – sakė kairysis prancūzų
prezidentas Francois Hollande, atvykdamas į
viršūnių susitikimą Varšuvoje.
Tačiau tame pačiame susitikime prancūzai paskelbė ir prisidėsią
prie priemonių, kurios skirtos atgrasyti tą jų vadinamą partnerį,
tai yra prisidėti prie Vokietijos vadovaujamo bataliono, kuris kitų
metų pradžioje įsikurs Lietuvoje. Šaltinių duomenimis, ten turėtų
dalyvauti prancūzų kariai iš bendros Prancūzijos-Vokietijos
brigados.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė savo kolegos prancūzo žodžių
nekomentavo, tačiau irgi pastebėjo neatitikimą tarp retorikos ir
veiksmų.
„Pirmiausia niekada nekomentuoju įvairių vadovų pasisakymų, o
visada žiūriu ir vertinu veiksmus. Jeigu Prancūzija pasirengusi
dalyvauti mūsų šalyje batalione, kuris vykdys atgrasymo funkciją,
reiškia agresyvi veikla ir potencialus agresyvus veikimas iš mūsų
kaimyno yra pripažįstamas de facto“, – sakė D. Grybauskaitė.
Apie Rusiją NATO šalių vadovai ketina diskutuoti ir vakarienės
metu.
Prezidentė pasisako už tai, kad kontaktai techniniu lygmeniu
būtų, tai padėtų išvengti incidentų tikimybės. Bet, pasak šalies
vadovės, dialogas „negali būti saugumo priemonių pakaitalas, tai
gali būti tik papildoma priemonė“.
„Mes džiaugiamės, kad pagaliau buvome išgirsti, kad grėsmės yra
suprastos adekvačiai ir kad daugiau kaip pusė Aljanso narių
dalyvaus mūsų regiono saugumo užtikrinimo priemonių įgyvendinime“,
– sakė D. Grybauskaitė.
Kaip ELTA jau rašė, prie Vokietijos vadovaujamo bataliono
Lietuvoje, be vokiečių, prisidės trys Beniliukso šalys, Norvegija
ir Prancūzija.
Prie Kanados vadovaujamo bataliono Latvijoje planuoja
prisijungti ir Lenkija.
Prie Jungtinės Karalystės vadovaujamo bataliono Estijoje
jungsis Danija.
Lenkijoje bus amerikiečių batalionas ir brigada.