Britanijos sprendimo trauktis iš ES tema dominavo per paskutinį NATO viršūnių susitikimą, kuriame dalyvavo B.Obama, prieš jam paliekant
Baltuosius rūmus. JAV lyderis atkreipė dėmesį, kad šios skyrybos
vyks tuo metu, kai Aljansas išgyvena labiausiai įtemptą laikotarpį
nuo Šaltojo karo pabaigos.
Prognozuota, kad Rusijos tema bus pagrindinė per dviejų dienų
viršūnių susitikimą Varšuvoje, kai NATO oficialiai pritarė
didžiausiam savo pajėgumų sustiprinimui per pastaruosius 15 metų,
reaguodama į 2014 metais Maskvos įvykdytą intervenciją Ukrainoje.
B.Obama pasinaudojo susitikimu Lenkijos sostinėje, kad paragintų
svarbius JAV sąjungininkus Briuselį ir Londoną taikiai spręsti
tarpusavio nesutarimus.
Nors „Brexit“ sukūrė „neaiškumą“ dėl Europos
integracijos, JAV vadovas sakė, kad nuogąstavimai, esą tas procesas
gali destabilizuoti ryšius tarp Europos ir Jungtinių Valstijų, yra
perdėti.
„Niekas nesuinteresuotas ilgai besitęsiančiomis priešiškomis
derybomis“, – sakė B.Obama, kuris dar prieš referendumą
Britanijoje dėl „Brexit“ buvo perspėjęs, kad iš Bendrijos
pasitraukusi Jungtinė Karalystė atsidurtų „eilės gale“
tariantis dėl prekybos sutarčių.
„Toks spalvų sutirštinimas nederamas“, – pridūrė jis po
susitikimo su Europos Vadovų Tarybos pirmininku Donaldu Tusku ir
Europos Komisijos vadovu Jeanu-Claude'u Junckeriu.
Birželio 23 dieną Britanijos visuomenė apstulbino pasaulį, per
referendumą nedidele persvara nubalsavusi pasitraukti iš 28 šalių
bloko. Dėl to kilo sumaištis finansų rinkose, šalis nugrimzdo į
politinę krizę.
JAV prezidentas sakė savaitraščiui „Financial Times“
esantis „įsitikinęs“, kad Britanija ir ES galėtų „tvarkingai
pereiti prie naujų ryšių“. Jis prognozavo, kad Britanija
„toliau smarkiai prisidės prie Europos saugumo“.
Baltieji rūmai vėliau paskelbė, kad B.Obama sutrumpins savo
vizitą Europoje viena diena dėl rasistinio atspalvio išpuolio
Dalase, kur vienas juodaodis armijos veteranas ketvirtadienį nušovė
penkis baltuosius policijos pareigūnus.
Britanija lieka įsipareigojusi NATO
Britų premjeras Davidas Cameronas, kuris
irgi paskutinį kartą dalyvavo NATO viršūnių susitikime, nes po
„Brexit“ šalininkų pergalės apsisprendė atsistatydinti,
tvirtino, kad Britanijos „vaidmuo pasaulyje nesumažės“.
„Mes nenusigręžiame nuo NATO“, – pabrėžė D.Cameronas,
kurio šalies, turinčios branduolinių ginklų, indėlis Aljanse yra
vienas didžiausių tarp Europos sąjungininkių.
Aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pridūrė,
kad artėjantis „Brexit“ „nepakeis Jungtinės Karalystės
vedančiosios padėties NATO“.
Šis viršūnių susitikimas simboliškai vyksta Lenkijos
sostinėje, kurioje kadaise buvo įkurtas Sovietų Sąjungos
vadovaujamas Varšuvos sutarties karinis blokas. Lyderiai penktadienio
vakarą vakarieniavo toje pačioje salėje, kurioje Varšuvos sutartis
buvo pasirašyta 1955 metais.
Pagrindinis šio susitikimo akcentas – „Parengties veiksmų
planas“ (Readiness Action Plan), turintis suteikti daugiau
pasitikėjimo NATO rytinio sparno šalims, nerimaujančioms dėl
Rusijos, kurią sąjungininkai laiko vis labiau agresyvėjančia ir
nenuspėjama.
NATO lyderiai patvirtino, kad Lenkijoje, Estijoje, Latvijoje ir
Lietuvoje bus dislokuoti keturi rotuojami batalionai, iš viso apie 4
000 karių, kurie turėtų tapti kolektyviniu saugikliu nuo bet kokių
Rusijos avantiūristinių užmačių savo buvusioje įtakos zonoje.
B.Obama sakė, kad Lenkijoje bus dislokuota tūkstantis JAV
karių, Britanija pažadėjo pasiųsti 650 karių, daugiausiai į
Estiją.
Pagal šį planą Aljanso narės taip pat pasižadėjo skirti 2
proc. savo bendrojo vidaus produkto gynybos reikmėms, užbaigdamos
daug metų šiame sektoriuje darytus karpymus. Be to, artimiausiomis
dienomis bus suformuotos itin greito reagavimo pajėgos,
turėsiančios 5 tūkst. karių.
Naujo šaltojo karo nebus
J.Stoltenbergas atkartojo Vokietijos kanclerės Angelos Merkel
raginimus tęsti „reikšmingą“ dialogą su Rusija, kai NATO ir
Maskvos ambasadoriai turėtų susitikti ateinančią savaitę.
„NATO nenori naujo šaltojo karo. Šaltasis karas yra istorija
ir turėtų likti istorija“, – sakė buvęs Norvegijos premjeras.
Tačiau vieningame NATO fronte prieš Rusija, regis, atsirado
naujų įtrūkimų, kai Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as
pareiškė, kad Rusija yra „ne grėsmė“, o
„partnerė“.
Maskva griežtai nusistačiusi prieš NATO plėtrą, įtraukiant
anksčiau Sovietų Sąjungos kontroliuotas šalis, laikydama šį
procesą grėsme savo saugumui.
„Norime tikėti, kad nugalės blaivus protas ir politinė valia
vengti konfrontacijos. Rusija lieka atvira dialogui“, –
penktadienį pareiškė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.
Rusija yra dar griežčiau nusistačiusi prieš gynybos nuo
balistinių raketų sistemą, kurią kuria Jungtinės Valstijos.
Vašingtonas sako, kad to skydo paskirtis – apsisaugoti nuo
potencialių raketų atakų iš Irano arba Artimųjų Rytų, bet
Rusija jį laiko priemone, mažinančia jos strateginį branduolinį
potencialą.
J.Stoltenbergas sakė, kad lyderiai susitarė, jog šią sistemą
valdys NATO, kai tik bus pasiekta pirminė operatyvinės parengties
stadija. Tikėtina, kad šis pareiškimas išprovokuos aštrų Maskvos
atsaką.