„Brexit“ premjerė Theresa May: velniškai kieta pragmatikė

Th.May, kuri tapo tik antra moterimi, stojusia prie JK vyriausybės vairo po charizmatiškos euroskeptikės, taip pat konservatorės Margaret Thatcher, oficialiai pasisakė, kad šalis liktų Bendrijoje, nors darė tai be didelio entuziazmo.

Ji buvo beveik nepastebima per referendumo kampaniją, bet po visą žemyną sukrėtusio birželio 23-osios referendumo, kuriame britai nubalsavo už pasitraukimą iš ES, užpildė politinį vakuumą, atsiradusį premjerui Davidui Cameronui paskelbus savo sprendimą atsistatydinti.

Th.May kalba labai aiškiai: anot jos, „Brexit“ reiškia „Brexit“.

Nors Th.May nesunkiai įveikė savo varžovus kovoje dėl premjero posto, jos laukia varginantis mūšis mėginant suvienyti šalį ir savo partiją, kurią smarkiai suskaldė referendumas.

Įtakingas konservatorius, buvęs finansų ministras Kennethas Clarke'as neapdairiai yra pavadinęs ją „velniškai sunkia moterimi“.

59 metų Th.May savo ruožtu sako, kad būtent šį savybė padės jai būsimuose politiniuose mūšiuose.

„Kitas tai pajusiantis asmuo bus Jeanas-Claude'as Junckeris, – sakė Th.May parlamentarams, turėdama galvoje būsimas derybas su Europos Komisijos pirmininku dėl šalies pasitraukimo iš ES.

„Nepaprasta situacija britų politikoje“

Nors tarptautiniu mastu nebuvo gerai žinoma, Th.May šešerius metus dirbo vieną sunkiausių darbų JK, suvaidindama svarbų kovos su terorizmu politikai vaidmenį, o dabar bus atsakinga už itin delikačias derybas dėl JK atskyrimo nuo ES.

Ji buvo ne tokia matoma ir nekėlė tiek kalbų kiek tuomet tikėtinu būsimu ministru pirmininku laikytas iždo kancleris George'as Osborne'as ar buvęs Londono meras Borisas Johnsonas, bet pergudravo abu juos per atkaklias varžybas dėl to, kam bus lemta Dauningo gatvės 10-ajame name pakeisti D.Cameroną.

Per referendumo dėl ES kampaniją G.Osborne'as aistringai agitavo, kad šalis liktų ES, bet jo viltis vadovauti partijai žlugo, rinkėjams nusprendus kitaip.

B.Johnsonas vadovavo kampanijai už Jungtinės Karalystės išstojimą iš ES, bet oficialiai taip niekada ir neįsitraukė į varžybas dėl vadovavimo partijai, nes mažėjo jo partijos parlamentarų parama.

T.May, priešingai, iš esmės nesivėlė į referendumo peštynes. Ji viena savo kalba šaltai parėmė narystę Eurpos Sąjungoje o tada laikėsi daugiausia nepastebimai, Konservatorių partijos monstrams, tarp jų – D.Cameronui ir teisingumo sekretoriui Michaelui Gove'ui, bandant perkąsti vieni kitiems gerkles.

„Mes dabar tikrai turime šią nepaprastą situaciją britų politikoje, kai žmonės, kurie vadovavo fantastiškai sėkmingai kampanijai, pasiekusiai, kad 17 mln. žmonių nubalsuotų už pasitraukimą iš Europos Sąjungos, visi kone išnyko“, – sakė Europos politikos profesorius Anandas Menonas iš Londono karaliaus koledžo.

T.May triumfas nestebina kolegų, kurie sako, kad ji, jausdama spaudimą, išlieka šalta ir rami. Per šešerius metus viešumoje ji įgijo pasitikėjimo savimi ir demonstruoja autoritetingumą prieš televizijos kameras, dėl kurių kažkada nervindavosi.

Ji nerėžia akies, nesistengia atkreipti dėmesio į save, ir būdama vyriausybės narė atrodė patenkinta viešu savo, kaip ištikimos D.Camerono rėmėjos, vaidmeniu.

„Bjauri partija“

Th.May, kuri yra karšta kriketo aistruolė, savo hobiais įvardija pasivaikščiojimus ir maisto gaminimą. Viename interviu ji sakė, kad namuose turi daugiau nei šimtą knygų apie maisto ruošimą.

Interviu BBC radijui politikė sakė, kad viena mėgstamiausių jos dainų yra legendinės švedų popmuzikos grupės ABBA hitas „Dancing Queen“.

Th.May kolekcionuoja leopardo kailio rašto batelius vidutiniu, laibu kulnu, ir tai yra ryškus kontrastas jos santūriam aprangos stiliui ir elgesiui.

Tačiau iš esmės Th.May kruopščiai saugo savo privatų gyvenimą, ir tai yra gana neįprasta šių dienų politikams.

Th.May, kurios mergautinė pavardė yra Brasier, gimė Pietryčių Anglijos pajūrio mieste Istborne 1956 metais.

Jos tėvas Hubertas buvo anglikonų vikaras – tai vienas iš dalykų, dėl kurių Th.May lyginama su Vokietijos kanclere Angela Merkel, kurios tėvas irgi buvo protestantų pastorius.

Premjerė mokėsi keliose mažai žinomų valstybinių ir privačių mokslo įstaigų, priešingai nei D.Cameronas ir nemažai kitų įtakingų konservatorių veikėjų iš jo aplinkos, baigusių britų valstybininkų lopšiu dažnai vadinamą elitinį Itono koledžą.

Kita vertus, naujoji premjerė, kaip ir D.Cameronas, studijavo prestižiniame Oksfordo universitete, tačiau elgėsi santūriai ir nekrito į akis.

Ten Th.May sutiko savo būsimą vyrą, bankininką Philipą. Būsimieji sutuoktiniai susipažino studentų Konservatorių asociacijos diskotekoje – pačiame disko eros įkarštyje – ir iš pradžių juos siejo bendra aistra kriketui.

Teigiama, kad juodu supažindino Benazir Bhutto, kuri vėliau tapo Pakistano lydere, o 2007 metais žuvo teroro išpuolį.

Premjerė ir Philipas susituokė 1980 metais. Pora vaikų nesusilaukė ir tai trumpam buvo tapę nesantaikos obuoliu per sutrumpintą kampaniją dėl partijos lyderio posto, kai Th.May varžovė Andrea Leadsom užsiminė, kad vaikų turintis žmogus yra tinkamesnis dirbti ministru pirmininku.

Kilus triukšmui dėl šio netaktiško komentaro, A.Leadsom teko pasitraukti iš kovos dėl Konservatorių partijos lyderės posto.

T.May garsėja kaip privatus asmuo, kuris viešumoje neskuba atlapoti širdies, ir sugebėjo užtikrinti, kad jos asmeninis gyvenimas netaptų naujienų pranešimų tema – vienintelė išimtis buvo saikingas žiniasklaidos žavėjimasis jos įspūdinga batų kolekcija.

Ji kone nekalbėjo apie tėvo žūtį per automobilio avariją praėjus vieniems metams po jos vestuvių ar apie nusivylimą dėl negalėjimo turėti vaikų.

Th.May dirbo finansų sektoriuje, įskaitant darbą Anglijos banke ir finansų konsultantės praktiką, paskui tapo vieno Londono rajono tarybos nare, kol galiausiai 1997 metais Meidenhedo apygardoje buvo išrinkta į parlamentą.

Jos pozicijos partijoje sustiprėjo 2002 metais, kai ji tapo pirmąja moterimi, paskirta į Konservatorių partijos pirmininko, kuris yra atsakingas už partijos administravimą, postą.

Tada ji sukėlė šurmulį pareiškusi, kad toriai laikomi „bjauria partija“, todėl konservatoriams reikėtų peržiūrėti savo įvaizdį. Tai toriai ir padarė, prie partijos vairo stojus D.Cameronui.

„Pasirengusi nuo pirmosios dienos“

Kai konservatoriai 2010 metais laimėjo visuotinius rinkimus, Th.May buvo paskirta vidaus reikalų sekretore – tai sunkiausios pareigos vyriausybėje, sužlugdžiusios ne vieno politiko karjerą.

Dirbdama vidaus reikalų sekretore, T.May pelnė reputaciją kaip patikima, rami ministrė, sumaniai vadovaujanti didžiuliam departamentui, atsakingam už kovos su terorizmu politiką, teisėtvarkos palaikymą, imigraciją, sienų kontrolę ir kovos su narkotikais politiką.

Kartais ji būdavo kritikuojama dėl problemų ryšium su pasienio administracijos kadrais, bet apskritai pelnė aukštą politikų ir žiniasklaidos įvertinimą, užimdama griežtą poziciją dėl nacionalinio saugumo klausimų ir ragindama sudaryti sąlygas lengviau deportuoti ekstremistus.

Išdirbusi šį darbą šešerius metus Th.May tapo ilgiausiai pareigas ėjusia vidaus reikalų sekretore nuo 1982 metų.

Jos šalininkai tarp kitų Th.May pasiekimų įvardija radikalių pažiūrų musulmonų dvasininko Abu Qatados deportavimą į Jordaniją, kur po dešimtmetį trukusių teisminių ginčų jis buvo paleistas iš kalėjimo, taip pat jos tvirtą poziciją konflikte su Policijos federacija – įtakinga policijos pareigūnų profsąjunga, kuriai sekretorė negailėjo aštrios kritikos dėl virtinės skandalų.

2013 metais Th.May atskleidė, kad serga pirmo tipo cukriniu diabetu, tačiau pabrėžė, jog ši liga nepaveiks jos sugebėjimo eiti valstybines pareigas.

Th.May yra gerbiama politikė ir, kaip teigiama, nepriklauso jokiai „Vestminsterio rūmų klikai“. Ji pati sako niekada negurkšnojanti parlamento baruose ir „neliežuvaujanti apie kitus žmones prie pietų stalo“.

Vienas šaltinis iš Th.May darbo aplinkos naujienų agentūrai AFP pabrėžė, kad ji yra tikra darbštuolė.

„Ji visuomet keliasi trimis valandomis anksčiau už kitus ir žino penkiskart daugiau nei kiti patalpoje esantys žmonės“, – sakė šaltinis.

„Theresa nesiims nieko radikalaus..., ji visiškai nelinkusi rizikuoti ir yra patikima partnerė“, – pridūrė jis.

Akcentuojant didelę jos patirtį netoli pačios vyriausybės viršūnės, jos kampanija dėl aukščiausio posto buvo pradėta su šūkiu „Theresa May yra pasirengusi būti ministre pirmininke nuo pirmosios dienos“.