Praėjusiais metais į Vokietiją atvyko daugiau nei milijonas nuo
karo ir skurdo Artimuosiuose Rytuose, Afrikoje ir kitose šalyje
kenčiančių žmonių. Nusistatymas prieš pabėgėlius išaugo po išpuolių
prieš civilius praėjusį mėnesį. Tris atakas įvykdė migrantai, o dvi
atakas prisipažino įvykdžiusi „Islamo valstybė“ (IV).
Didėja spaudimas kanclerei A. Merkel nutraukti Vokietijos
atvirų durų politiką.
„IV islamo terorizmo fenomenas nėra tas fenomenas, kuris į šalį
atvyko kartu su pabėgėliais“, – sakė kanclerė.
Politikė taip pat išreiškė nerimą dėl to, kad vis daugiau
vokiečių keliavo į Siriją treniruotis su islamistais kovotojais.
Birželį vidaus reikalų ministras Thomas de
Maiziere sakė, kad daugiau nei 800 žmonių, manoma, išvyko į Siriją
ir Iraką.
„Ši grupuotė jau daugelį metų kelia mums nerimą“, – pridūrė A.
Merkel.
Kanclerės populiarumas sumažėjo po išpuolių šalyje, o 52 proc.
vokiečių nepritaria kanclerės migrantų politikai. Migrantų
antplūdis, iš kurių dauguma yra musulmonai, sustiprino paramą prieš
imigraciją nusistačiusiai partijai Alternatyva Vokietijai (AfD).
Tikimasi, kad partijai sėkmingai pasirodys rinkimuose
Meklenburgo-Pomeranijos žemėje ir Berlyne.
„Sakėme, kad islamas, kuris remiasi konstitucija, ...,
priklauso Vokietijai“, – teigė kanclerė ir pridūrė, kad šalyje nėra
vietos konstitucijos nesilaikančiam ir lygių teisių moterims
nepripažįstančiam islamui.