Apie tai, kad 1991 metais rugpjūčio 19 dieną Valstybinis ypatingosios padėties komitetas (GKČP) bandė paimti Sovietų Sąjungos valdžią į savo rankas, nūdienos Rusijoje žino ne visi. Net 20 proc. apklaustųjų pasakė tiesiog „kažką girdėję“, bet nežinantys, nei kas vyko, nei kodėl.
Tiesa, dešimtadalis rusų ir šiandien tikino apgailestaujantys, kad pučas nepavyko, nes tai būtų išgelbėję Sovietų Sąjungą. O 50 proc. rusų mano, kad SSSR žlugimas buvo „didžiausia XX amžiaus geopolitinė katastrofa“.
Kita vertus, rusai džiaugiasi, juk Boriso Jelcino pergalė paklojo pamatus dabartiniam šalies režimui ir Vladimiro Putino valdymui, o pastarasis, kaip žinia, vis dar gali džiaugtis dideliu populiarumu.
„Daugelio nuomone, nepavykusio pučo rezultatas – dabartinis režimas, kuris rusams yra priimtinas, – sako Rusijos mokslų akademijos Sociologijos instituto mokslininkas Leontijus Vyzovas – per televiziją nuolatos kartojama, kad B.Jelcinas nebuvo labai geras, tačiau jam galima atleisti, nes jo dėka į valdžią atėjo V.Putinas.“
Maskvos pučas, pasak sociologo, aktyviai trinamas iš rusų atminties, nes „niekas nenori prisiminti savo klaidų“.
Tuo metu istorikas Nikolajus Svanidze tikino, kad pučistų tikslas buvo visai ne Sovietų Sąjungos išsaugojimas. „Iš tiesų jiems rūpėjo visai ne tai, labiausiai jie bijojo prarasti savo postus ir dėl to nusprendė sukilti. Toks elgesys negali sulaukti žmonių simpatijų, todėl nemažai daliai rusų pučas visai nerūpi“, – sakė N.Svanidze.
Kita vertus sociologas Vladimiras Rimskis teigė, kad paprasti Rusijos gyventojai nėra linkę domėtis politika, nes tai esą „elito, o ne eilinių žmonių reikalas“. Todėl ir pučas jiems nėra svarbus.
