Kas lėmė Italijos žemės drebėjimą? Kurios vietos pasaulyje yra pavojingiausiose zonose? Galiausiai, ar puikioje geografinėje vietoje, nuo stichinių nelaimių apsaugotoje Lietuvoje iš tiesų galima jaustis saugiai?
Prof. G. Motuzos ir žurnalistės Daivos Žeimytės pokalbis – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Lietuva tiesiogiai“.
– Profesoriau, žemės drebėjimas Italijoje – tikėtas ar netikėtas?
– Be abejo, tikėtas, seismingumas Italijoje didelis, geologine prasme žemės drebėjimai vyksta labai dažnai. Kita vertus, geologai dar nemoka tiksliai prognozuoti vietos, stiprumo, laiko, kada žemės drebėjimas įvyks. Geologiniai vyksmai yra chaotiniai, jie priklauso nuo labai daugelio veiksnių.
Visus juos aprėpti ir įsprausti į matematinius modelius, kurie gali duoti tikslų skaičių, yra neįmanoma. Chaotinė sistema yra mūsų oras – klimatas, prognozuojama penkioms dienoms į priekį, o toliau – kaip Dievas duos.
– Jei Italijos geologai žino, kad tokie dalykai gali įvykti, reiktų kažkaip pasiruošti? Tai juk ne pirmas žemės drebėjimas Italijoje. Ar šalis nepasimokė? Japonija net pastatus projektuoja pagal seismingumą ar žemės drebėjimų riziką.
– Italai taip pat projektuoja pastatus pagal seismingumą ir riziką, bet Italijoje yra labai daug senų pastatų, kurie pastatyti iki tol, kol seismingumas buvo suprantamas, paaiškinamas ir laukiamas. Todėl griūva daugiausia seni pastatai. Nuo pastatų konstrukcijos labai priklauso žemės drebėjimo pasekmės ir aukos.
Buvo Haičio žemės drebėjimas, Spitako Armėnijoje ir San Francisko, kurių stiprumas buvo labai panašus. Haityje buvo maždaug 300 tūkst. aukų, Armėnijoje apie 30 tūkst., o Amerikoje žuvo tik keliasdešimt žmonių.
– Kokios šio žemės drebėjimo priežastys?
– Priežastis paprasta – Europos ir Afrikos susidūrimas. Afrikos ir Eurazijos plokštės artėja viena prie kitos, susiduria, vyksta spaudimas, Afrika spaudžia Euraziją, šiuo atveju – Europos dalį, ji nyra po Eurazijos plokšte ir tas spaudimas išsilieja į šoktelėjimus, trūktelėjimus, smūgius – virpesius, kuriuos vadiname seisminėmis bangomis.
– Ar seisminės bangos gali išsilieti tik Italijoje ar ir kituose Europos miestuose? Kur dar yra rizikos zonos?
– Beveik visa Italija yra rizikos zonoje, ten tik rizikos laipsnis šiek tiek skirtingas. Visa Italija, Balkanų pusiasalis, artimiausios Alpių sritys yra padidintose seisminės rizikos srityse. Dėl to žemės drebėjimai vyksta ne tik Italijoje, bet ir Balkanų šalyse, Turkijoje.
Tai didžiulė geologinės sandūros sritis, kurioje sandūra vyksta jau daugiau nei šimtą milijonų metų. Susikaupusios įtampos laikas nuo laiko išsikrauna trūktelėjimais, virpesiais, kurie sklinda žemės paviršiumi ir ardo tai, ką žmogus pastatė.
– Kokio stiprumo žemės drebėjimas įvyko Italijoje?
– Vidutinis arba šiek tiek stipresnis, nei vidutinis žemės drebėjimas – 6,2 balo. Tai atitinka maždaug 60 tūkst. tonų trotilo užtaiso arba vandenilinės bombos sprogimą. Kaip matėme, griūva namai ar jų dalys, bet masinių sugriuvimų nebūna. Patys stipriausi žemės drebėjimai, Žemės sąlygomis, gali siekti 8,5 – 9 balus.
Stiprumo padidėjimas vienetu reiškia energijos padidėjimą 32 kartus. Palyginimui, Karaliaučiaus žemės drebėjimas, kuris palietė Lietuvą, buvo 5,5 stiprumo – maždaug 30 kartų silpnesnis.
– Ką reiškia pasakymas, kad žemės drebėjimas įvyko, bet pavojus dar nesibaigė?
– Žemės drebėjimai paprastai vyksta dviem etapais – smūgis ir posmūgis, vadinamas afteršokas. Jie būna silpnesni, bet gali būti ir panašaus stiprumo. Kartais smūgis gali sukelti kitus blokų pajudėjimus. Gali būti atvejai, kuomet žemės drebėjimas Italijoje gali sukelti žemės drebėjimą ir Lietuvoje.
Taip yra buvę 1908 m., kuomet buvo didžiulis žemės drebėjimas Mesinoje, Sicilijos saloje ir seisminė banga sukėlė žemės drebėjimą prie Daugpilio – 7 balų pagal Merkalio skalę.
– Ar galima kalbėti apie žemės drebėjimus Lietuvoje?
– Istoriškai Lietuvos teritorijoje nėra užfiksuota nė vieno žemės drebėjimo, bet šalia – Karaliaučiaus srityje, Baltarusijoje, Latvijoje, Estijoje jų yra buvę. Žemės drebėjimas Karaliaučiaus srityje kainavo dešimtis milijonų litų. Laimė, kad apsiėjo be žmonių aukų, bet buvo nuošliaužos po geležinkeliu.
Jei traukinys būtų ėjęs, galėjo nugarmėti. Statant pastatus, ypač padidintos rizikos, kaip gamyklas, atomines elektrines, dujotiekius, naftotiekius, reikia turėti galvoje, kad gali būti žemės drebėjimų.
– Yra daug baimių dėl Astravo atominės elektrinės. Ką galite pasakyti apie vietą, kurioje ji statoma?
– Ta vieta seisminiu atžvilgiu yra pavojinga, netoli yra Gudogai, kuriuose 1908 m. yra užfiksuotas žemės drebėjimas. Šiuolaikinė statybos technika ir inžinerija leidžia labai padidinti pastatų saugumą. Fukušimoje suveikė cunamis, ne pats žemės drebėjimas.
Japonijoje seismingumas žymiai didesnis, ten nuolat vyksta stipresni žemės drebėjimai nei Lietuvoje ar Italijoje, bet jie stato pastatus, daugiaaukščius ir numato atsparumą, kuris atsispirtų žemės drebėjimui. Viskas priklauso nuo to, kiek Astravo atominė elektrinė yra tam pasiruošusi. Pavojaus išvengti ar jį sumažinti galima, tik reikia, kad tai būtų daroma.
– Ignalinos atominė elektrinė taip pat stovi labai pavojingoje vietoje.
– Ji stovėjo panašaus seisminio pavojaus vietoje, kaip ir Gudogų. Apie tai buvo žinoma ir, kiek žinau, tos elektrinės statybos projektas numatė padidintą atsparumą. Kitas klausimas, kaip tai buvo įgyvendinama.
– Kokios yra pavojingiausios vietos Europoje?
– Didžiausia tikimybė – pietinės Europos, Viduržemio jūros ruože: Turkija, Balkanai, Italija, kažkiek Pirėnų pusiasalis ir šalia jų Alpių, kaip jaunų, aktyvių kalnų ruožas. Be to, yra padidinto seismingumo vietų – Reino, Oslo įdubos, ten žemės drebėjimai gana dažni, tik ne tokie stiprūs. Taip pat žemės drebėjimų būna Skandinavijos šalyse – šiaurinėje Švedijoje, Suomijoje, kur buvo ledynas.
– O jų periodiškumas? Ar galima prognozuoti, ar žemės drebėjimų ateityje bus daugiau, mažiau?
– Ilgalaikiai stebėjimai prasidėjo ne taip seniai. Žemės drebėjimai fiksuojami istorijos šaltiniuose, bet jie nėra išsamūs, todėl statistinės medžiagos, kuri leistų apibendrintai numatyti, trūksta. Numatyti neįmanoma.
Gali būti keli artimu metu, po to ilgą laiką – ramu. Tai priklauso nuo to, kada susikaups įtampos, kaip vyks plokščių judėjimas. Plokštės juda 3-5 cm per metus greičiu, įtampa kaupiasi gana greitai.
– Mūsų žmonės labai daug keliauja. Į kurias šalis reiktų labiausiai atkreipti dėmesį?
– Šiuo metu rizikingiausias Žemės ruožas – Ramiojo vandenyno žiedas. Nuo Čilės, per JAV Vakarinius rajonus – Kaliforniją, Aliaską, tada Aleutai, po to – Kamčiatka, Kurilų salos, Japonija, Marianų salynas, Filipinai, Indonezija. Šis žiedas, kuriame visame vyksta plokščių grimzdimas viena po kita, yra seismingiausias. Ten vyksta dažniausi, stipriausi žemės drebėjimai.