75 metų M.Temeras buvo prisaikdintas, kai triuškinama dauguma
senatorių per itin įtemptą posėdį nubalsavo pašalinti iš posto
68 metų kairiųjų pažiūrų D.Rousseff, apkaltintą neteisėtai
manipuliavus valstybės biudžeto duomenimis.
D.Rousseff įpėdinis atmetė jos kaltinimus, kad kartu su
įstatymų leidėjais organizavo „perversmą“, siekdamas atimti
valdžią iš Darbininkų partijos vyriausybės, vadovavusios
Brazilijai 13 metų.
Prisaikdintas dirbti valstybės vadovo poste iki D.Rousseff
ketverių metų prezidentinės kadencijos pabaigos 2018-aisiais,
M.Temeras žadėjo kurti darbo vietas recesijos prislėgtoje šalyje
ir užtikrinti „politinį stabilumą“, galintį padėti pritraukti
investuotojų.
„Mano vienintelis interesas – perduoti savo įpėdiniui
susitaikiusią, nusiraminusią ir ekonomiškai augančią šalį“,
– naujasis lyderis sakė per televizija transliuotoje iš anksto
įrašytoje kalboje, kai jis išvyko į Kiniją dalyvauti Didžiojo
dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikime.
D.Rousseff savo ruožtu sakė savo šalininkams Alvorados
prezidentinėje rezidencijoje sostinės Brazilijos pakraštyje, kad
neįvykdė jokio nusikaltimo.
„Jie nuteisė nekaltą žmogų ir įvykdė parlamentinį
perversmą“, – pareiškė atstatydinta prezidentė ir ryžtingai
pažadėjo „sugrįšianti“.
Trečiadienį įvyko vienas netikėtas posūkis: per atskirą
balsavimą senatoriai nesugebėjo pasiekti pakankamos daugumos, kad
D.Roussef būtų aštuoneriems metams būtų uždrausta dirbti
valstybės tarnyboje. Taigi, teoriškai ji dar gali sugrįžti į
politinį gyvenimą.
Džiaugsmas, ašaros ir protestai
D.Rousseff buvo apkaltinta, kad 2014 metais vadovavo neteisėtam
valstybės skolinimuisi, siekiant užkamšyti biudžeto spragas ir
nuslėpti šalies problemas, kai ekonomikos būklė smarkiai pašlijo.
Pirmadienį per 14 valandų trukusį svarstymą D.Rousseff
tvirtino esanti nekalta. Ji pabrėžė, kad piktavališkas
naudojimasis apkaltos procedūra kelia pavojų Brazilijos
demokratijai, atkurtai 1985-aisiais po du dešimtmečius trukusios
karinės diktatūros.
Ji prisiminė, kaip buvo kankinama ir kalinama 8-ame
dešimtmetyje, kai priklausė kairiųjų partizanų grupuotei.
Mėlynu kilimu išklotoje Senato salėje trečiadienį pasigirdo
džiaugsmo ir nusivylimo šūksniai, kai apkaltos balsavimo rezultatai
įžiebė elektroninėje švieslentėje.
Gatvėse aplink Kongresą protestavo keliasdešimt D.Rousseff
šalininkų, nors anksčiau ši lyderė sugebėdavo į gatves išvesti
daugiatūkstantines minias.
„Protestuojame prieš perversmą ir kovojame už
demokratiją“, – sakė 61 metų ūkininkas Orlando Ribeiro.
San Paule riaušių policija vaikė protestuotojus ašarinėmis
dujomis.
Keli šimtai žmonių taip pat taikiai protestavo Rio de Žaneiro
centre. Jie mojavo vėliavomis ir skandavo „Šalin Temerą!“
Kairiosios stovyklos nuosmukis
Vadovaujant D.Rousseff ir dar populiaresniam jos pirmtakui Luizui
Inacio Lulai da Silvai 29 mln.
brazilų buvo ištraukti iš skurdo. Vis dėlto jų Darbininkų
partija įsivėlė į korupcijos skandalus, o šalies ekonomikos
padėtis smarkiai pablogėjo.
Pastaraisiais metais vykusios didelės D.Rousseff priešininkų
demonstracijos atspindėjo pyktį šalyje, kai nedarbo ir infliacijos
rodikliai tapo dviženkliai.
M.Temeras jau pradėjo planuoti rinkoms palankias reformas,
pagrįstas biudžeto išlaidų mažinimu, kai gegužę perėmė
prezidento įgaliojimus, įstatymų leidėjams laikinai nušalinus
D.Rousseff nuo pareigų.
Jis planuoja nustatyti didžiausią biudžeto išlaidų ribą ir
imtis opios pensijų sistemos reformos.
Audringos emocijos
Prieš Senato balsavimą salėje tvyrojo didelė įtampa, o
senatoriams sakant baigiamąsias kalbas neretai prasiverždavo
emocijos.
Senatorius Aecio Nevesas, 2014 metais nedideliu
balsų skirtumu pralaimėjęs D.Rousseff prezidento rinkimus,
triumfuodamas paskelbė: „Konstitucija laimėjo. Brazilija
laimėjo!“
D.Rousseff palaikantis senatoriu Lindberghas Fariasas savo ruožtu sušuko: „Tai farsas, farsas, farsas!!“
Atstatydintos prezidentės advokatas Jose Eduardo Cardozo sakė apskųsiantis apkaltos sprendimą aukštajam
teismui.
Senatoriu Romero Juca iš M.Temero centro
dešiniosios partijos PMDB išreiškė viltį, kad bus apskųstas
sprendimas neuždrausti D.Rousseff vėl grįžti į politiką.
Rio de Žaneire įsikūrusiame Getulio Vargaso fonde dirbanti teisės profesorė Silvana Batini sakė naujienų
agentūrai AFP, kad D.Rousseff galėtų vėl kandidatuoti, bet jos
padėtis būtų neapibrėžta, nes apeliacijos ir kitos
tebenagrinėjamos bylos gali paveikti jos politinį likimą.
„Rousseff gali kandidatuoti per 2018-ųjų rinkimus, kad taptų
deputate, senatore, gubernatore, valstijos įstatymų leidėja, bet ne
prezidente, nes ji dirbo dvi kadencijas iš eilės“, – aiškino
S.Batini.
„Vis dėlto ji galėtų tapti kandidate (į prezidento postą)
2022-aisiais“, – pridūrė ji.
L.I.Lula da Silva nori 2018 metais kandidatuoti į prezidento
postą, bet jam irgi gali iškilti kliūčių. Dabar tiriami jo
įtariami nusikaltimai, susiję su didžiuliu skandalu dėl
valstybinės naftos įmonės „Petrobras“. Į šį skandalą taip
pat yra įsipainioję keli svarbūs M.Temero sąjungininkai.