45 metų australas nuo 2012 metų birželio gyvena Ekvadoro
ambasadoje Londone. Jis pasiprašė prieglobsčio šioje atstovybėje
siekdamas išvengti ekstradicijos iš Jungtinės Karalystės į
Švediją.
Švedijos prokurorai nori apklausti J.Assange'ą dėl 2010 metais
jam pareikštų įtarimų išprievartavimu.
J.Assange'as baiminasi, kad Švedija išduos jį Jungtinėms
Valstijoms, norinčioms jį teisti dėl šimtų tūkstančių
įslaptintų karinių ir diplomatinių dokumentų nutekinimo.
Teismas atmetė J.Asange'o prašymą panaikinti jo arešto
orderį.
Teismas savo pareiškime nurodė, kad J.Asange’o atžvilgiu
tebegalioja „sulaikymas už akių“, ir pridūrė, kad „pritaria
(žemesnės instancijos) apygardos teismo vertinimui, kad J.Assange'as
tebėra įtariamas išžaginimu… ir esama pavojaus, kad jis vengs
teismo ar bausmės“.
J.Assange’as keliskart prašė teismo panaikinti arešto
orderį. Kol kas neaišku, ar jis skųs penktadienį paskelbtą
sprendimą Aukščiausiajam Teismui.
Apeliacinis teismas nurodė, kad ketverius metus trunkantis
J.Assange'o gyvenimas ambasadoje „nėra laisvės netektis ir į tai
nebus niekaip atsižvelgiama, vertinant proporcingumą“.
Teismas pažymėjo, kad ilga jo gyvenimo ambasadoje trukmė ir
policijos tyrėjų „ankstesnis pasyvumas“ buvo „argumentai
anuliuoti areštą „, bet nurodė, kad „gana sunkus nusikaltimas,
kuriuo jis yra įtariamas, reiškia, kad yra didelis viešas interesas
tyrimą tęsti“.
„Todėl šiuo metu tolesnis sulaikymas atrodo ir veiksmingas, ir
būtinas, kad tyrimą būtų galima tęsti. Taigi, priežastys
sulaikymui vis tiek nusveria ... žalą, kurią ši priemonė darytų
Julianui Assange'ui“, – nurodė teismas.
Švedų prokurorė Marianne Ny sveikino sprendimą.
„Viešas interesas tęsti tyrimą, mūsų nuomone, tebėra labai
svarus. Teismas čia palaikė mūsų nuomonę, kad arešto orderio
patvirtinimas atitinka proporcingumo principą“, – sakoma jos
pareiškime.