45 metų australas nuo 2012 metų birželio gyvena Ekvadoro ambasadoje Londone. Jis pasiprašė prieglobsčio šioje atstovybėje siekdamas išvengti ekstradicijos iš Jungtinės Karalystės į Švediją.
Švedijos prokurorai nori apklausti J.Assange'ą dėl 2010 metais jam pareikštų įtarimų išprievartavimu.
J.Assange'as baiminasi, kad Švedija išduos jį Jungtinėms Valstijoms, norinčioms jį teisti dėl šimtų tūkstančių įslaptintų karinių ir diplomatinių dokumentų nutekinimo.
Teismas atmetė J.Asange'o prašymą panaikinti jo arešto orderį.
Teismas savo pareiškime nurodė, kad J.Asange’o atžvilgiu tebegalioja „sulaikymas už akių“, ir pridūrė, kad „pritaria (žemesnės instancijos) apygardos teismo vertinimui, kad J.Assange'as tebėra įtariamas išžaginimu… ir esama pavojaus, kad jis vengs teismo ar bausmės“.
J.Assange’as keliskart prašė teismo panaikinti arešto orderį. Kol kas neaišku, ar jis skųs penktadienį paskelbtą sprendimą Aukščiausiajam Teismui.
Apeliacinis teismas nurodė, kad ketverius metus trunkantis J.Assange'o gyvenimas ambasadoje „nėra laisvės netektis ir į tai nebus niekaip atsižvelgiama, vertinant proporcingumą“.
Teismas pažymėjo, kad ilga jo gyvenimo ambasadoje trukmė ir policijos tyrėjų „ankstesnis pasyvumas“ buvo „argumentai anuliuoti areštą „, bet nurodė, kad „gana sunkus nusikaltimas, kuriuo jis yra įtariamas, reiškia, kad yra didelis viešas interesas tyrimą tęsti“.
„Todėl šiuo metu tolesnis sulaikymas atrodo ir veiksmingas, ir būtinas, kad tyrimą būtų galima tęsti. Taigi, priežastys sulaikymui vis tiek nusveria ... žalą, kurią ši priemonė darytų Julianui Assange'ui“, – nurodė teismas.
Švedų prokurorė Marianne Ny sveikino sprendimą.
„Viešas interesas tęsti tyrimą, mūsų nuomone, tebėra labai svarus. Teismas čia palaikė mūsų nuomonę, kad arešto orderio patvirtinimas atitinka proporcingumo principą“, – sakoma jos pareiškime.
