Putinas džiaugiasi triuškinančia pergale Rusijos parlamento rinkimuose

Valdančioji „Vieningoji Rusija“ gavo tris ketvirtadalius mandatų 450 vietų Valstybės Dūmos rinkimuose – sekmadienį už ją balsavo daugiau nei 54 proc. rinkėjų ir jai pavyko užsitikrinti daugumą, nepaisant ilgiausios ekonominės krizės šalyje per visą V.Putino 16 metų viešpatavimo laikotarpį.

Vis dėlto rinkėjų aktyvumas šiuose rinkimuose buvo mažiausiais per visus parlamento rinkimus, kurie vyko šalyje po Sovietų Sąjungos subyrėjimo. Tai rodo, kad daugelio rusų nežavi sistema, kurioje Kremliui priklauso beveik absoliuti valdžia. Be to, gali kilti klausimų dėl balsavimo legitimumo.

„Rezultatai „Vieningajai Rusijai“ yra geri“, – sakė V.Putinas pirmadienį vyriausybei.

„Atsižvelgiant į dabartinius sunkumus, dideles abejones ir riziką, žmonės neabejotinai pasirinko stabilumą“, – kalbėjo jis.

Rinkimai visoje šalyje vyko po kelerių neramių metų, per kuriuos šalis aneksavo Ukrainos Krymą, įsitraukė į didžiausią nuo Šaltojo karo laikų priešpriešą su Vakarais, įklimpo į ekonominę krizę ir pradėjo karinę kampaniją Sirijoje.

Ir nepaisant gilios ekonominės krizės, kuri skaudžiai sudavė vidutiniam Rusijos gyventojui, V.Putino populiarumas tebėra didelis, maždaug 80 proc.

Nors V.Putinas dar nepranešė apie savo dalyvavimą 2018 metų prezidento rinkimuose, jau dabar beveik nekyla abejonių, kad jie jam bus pergalingi.

Niekas neabejojo, kad V.Putiną palaikančios partijos prasiskins kelią į Dūmą rinkimuose, ypač atsižvelgiant į Kremliaus beveik visiškai dominuojančią poziciją žiniasklaidoje,

Vis dėlto tokia triuškinanti „Vieningosios Rusijos“ pergalė sukėlė kai kurių stebėtojų nuostabą.

„Akivaizdu, kad didžioji dauguma balsavusiųjų de-facto išreiškė savo paramą prezidentui“, – sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

Trys kitos partijos, kurios visos dirbo ankstesnės sudėties parlamente ir visos palaiko Kremlių – buvo vienintelės, kurios įveikė 5 proc. slenkstį ir pateko į Dūmą.

Komunistų partija ir ultranacionalistinė Vladimiro Žirinovskio Liberalų demokratų partija gavo po truputį daugiau nei 13 proc. balsų, o „Teisingoji Rusija“ – maždaug 6 proc. balsų.

Negalutiniai rezultatai rodo, kad liberaliosios opozicijos grupės veikiausiai nepateks į parlamentą. Nei partija „Jabloko“, nei RPR PARNAS, vadovaujama buvusio premjero Michailo Kasjanovo, neatrodo surinkusios pakankamai balsų, kad laimėtų bent vieną mandatą pagal proporcinę sistemą.

„Naujasis parlamentas nebus legitimi institucija, atstovaujanti šalies piliečių norams ir interesams“, – pareiškė PARNAS vadovas M.Kasjanovas savo pareiškime.

„Jis ir toliau išliks valdžios kontrolės instrumentu Putino ir jo komandos rankose“, – sakė jis.

Visuomenės susidomėjimas šiais parlamento rinkimas, lyginant su praėjusiais, gerokai sumažėjo. Daugelis Valstybės Dūmą laiko bedante institucija, beatodairiškai vykdančia vyriausybės nurodymus.

Sekmadienį balsuoti atėjo tik 47,8 proc. rinkėjų, o 2011 metais rinkėjų aktyvumas siekė 60 procentų.

Ypač pasyvūs šiemet buvo didžiųjų miestų gyventojai – rinkėjų aktyvumas Maskvoje ir Sankt Pterburge nesiekė net 30 proc.

Šiuos rinkimus lydėjo masinių protestų dėl balsų klastojimo grėsmės šešėlis. Po ankstesnių parlamento rinkimų 2011 metais dešimtys tūkstančių žmonių išėjo į gatves reikšti pasipiktinimo balsų klastojimu, ir protestų mastas tapo rimčiausiu iššūkiu V.Putinui nuo jo atėjimo į valdžią 2000-aisiais.

Tai paskatino Kremlių imtis veiksmų suvaržyti teisę protestuoti. Tuo pat metu jis surengė parodomąją kovos su rinkimų manipuliavimu akciją, atleidęs iš pareigų skandalų persekiojamą Centrinės rinkimų komisijos vadovą.

Į šį postą buvo paskirta garsi žmogaus teisių gynėja Ela Pamfilova, tačiau opozicija ją apkaltino rinkimų pažeidimų ignoravimu, net ir tuos, kuriuos buvo užfiksavusios kameros.

Nepriklausomų rinkimų stebėtojų grupė „Golos“ pirmadienį paskelbtame pranešime sakoma, kad „sunkaus tiesioginio balsų klastojimų atvejų šiemet buvo mažiau nei 2011 metais“, bet rinkimai „buvo toli nuo vadinamųjų laisvais ir teisingais“ dėl valdančiosios partijos dominavimo kampanijoje.

E.Pamfilova pripažino, kad keliuose regionuose būta problemų, tačiau pareiškė, kad „skaidrumo lygis buvo nepalyginamai aukštesnis nei per ankstesnę rinkimų kampaniją“.

Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) stebėtojai pareiškė, kad nors balsavimas vyko skaidriau nei anksčiau, tačiau „reikia daugiau erdvės viešiems debatams ir pilietiniam aktyvumui“.

Šie rinkimai taip pat sukėlė diplomatinį ginčą su Ukraina, kurios piliečiai, gyvenantys Krymo pusiasalyje, pirmą kartą po 2014 metais įvykdytos Krymo aneksijos turėjo rinkti atstovus į Rusijos parlamentą. Ukraina pasmerkė šį balsavimą ir pavadino jį neteisėtu.

Kai kuriuose Rusijos regionuose sekmadienį taip pat buvo renkami vietos lyderiai.

Šiaurės Kaukaze esančios Čečėnijos respublikos lyderis Ramzanas Kadyrovas surinko maždaug 98 proc. balsų ir nesunkiai įveikė savo pirmąjį išbandymą rinkimais.