„Klimato pokyčiai vyksta dabar – ir daug greičiau negu
tikėtasi“, – sakė buvęs Tarpvyriausybinės klimato kaitos
komisijos (IPCC) vadovas seras Robertas Watsonas.
Šiai institucijai yra patikėta nagrinėti klimatologijos tyrimus ir
teikti rekomendacijas sprendimus priimančioms institucijoms.
Nuo 1990 metų dvigubai padaugėjo niokojančių klimato
reiškinių – potvynių, sausrų, smarkesnių audrų, kaitros bangų
ir miškų gaisrų, sakoma R.Watsono ir kitų mokslininkų parengtoje
ataskaitoje.
„Jeigu visi pagrindiniai teršėjai (šiltnamio efektą
sukeliančiomis dujomis) nesiims papildomų pastangų, 2 °C riba bus
pasiekta dar greičiau“, – telefonu sakė žurnalistams
R.Watsonas.
Planeta jau įšilo vienu laipsnių, palyginus su laikotarpiu iki
pramonės revoliucijos. Per ateinantį dešimtmetį gali būti
užfiksuoti metai, kai klimatas bus 1,5 laipsnio šiltesnis,
mokslininkai pranešė per praeitą savaitę Oksforde vykusią
konferenciją.
Pernai gruodį 195 šalys pasirašė Paryžiaus sutartį,
nustatančią ambicingą tikslą – kad pasaulio klimato atšilimas
iki šio šimtmečio pabaigos liktų „gerokai mažesnis“ negu 2
°C arba netgi liautųsi ties 1,5 laipsnio riba.
Ši sutartis tikriausiai įsigalios iki šių metų pabaigos –
greičiau negu bet kuris nors kitas tarptautinis susitarimas.
Sutartį pasirašiusios šalys prisiėmė savanoriškus
nacionalinius įsipareigojimus mažinti į atmosferą išmetamų
šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį.
Visgi šie įsipareigojimai yra „visiškai neadekvatūs“,
sakoma naujoje studijoje.
„Jeigu vyriausybės rimtai nusiteikusios siekti netgi 2
laipsnių tikslo, jos turėtų padvigubinti ir dar kartą padvigubinti
savo pastangas – jau dabar“, – pabrėžė R.Watsonas.
„Manau, būtų sakyti, kad iš esmės nėra jokių galimybių
pasiekti 1,5 °C tikslą“, – pridūrė jis.
Ataskaitoje „Tiesa apie klimato pokyčius“ aiškinama, kad
pasaulio ekonomika būtina skubiai perorientuoti, drastiškai
mažinant iškastinio kuro naudojimą, pereinant prie
atsinaujinančių šaltinių energetikos, taip pat naikinant
subsidijas iškastiniam kurui.
Rengiant šią ataskaitą taip pat prisidėjo Italijoje
įsikūrusio Eni Enrico Mattei fondo mokslo
direktorius Carlo Carraro, vienos iš trijų IPCC
darbo grupių pirmininko pavaduotojas.
Dar vienas studijos bendraautorius – Nebojša Nakičenovičius, Vienoje įsikūrusio Tarptautinio
taikomosios sistemų analizės instituto direktoriaus pavaduotojas ir
IPCC 3-osios darbo grupės pagrindinis ekspertas.
2015 metai buvo karščiausi per tikslių mokslinių matavimų
istoriją, o 2016-ieji, panašu, bus dar šiltesni, prognozuoja JAV ir
Europos vyriausybinių institucijų mokslininkai.