V. Putino sprendimas gali supykdyti JAV

2010 metais abi šalys pakartotinai apsvarstė šią sutartį.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį pateikė Valstybės Dūmai įstatymo projektą dėl sutarties su Jungtinėmis Valstijomis dėl plutonio atliekų utilizavimo sustabdymo, remdamasis Vašingtono „nedraugiškais veiksmais“.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį pateikė Valstybės Dūmai įstatymo projektą dėl sutarties su Jungtinėmis Valstijomis dėl plutonio atliekų utilizavimo sustabdymo, remdamasis Vašingtono „nedraugiškais veiksmais“.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

AFP-“Interfax“-BNS ir lrytas.lt inf.

Oct 3, 2016, 7:25 PM, atnaujinta May 11, 2017, 1:27 PM

2000 metais pasirašyta sutartis turėjo leisti abiems branduolinį ginklą turinčioms valstybėms utilizuoti ginklų gamybai tinkamo plutonio atliekas, ir tai buvo laikoma labai svarbiu žingsniu nusiginklavimo procese.

2010 metais abi šalys pakartotinai apsvarstė šią sutartį.

Tačiau pirmadienį Kremlius pareiškė, kad sutarties laikysis tik tuo atveju, jeigu Vašingtonas panaikins savo sankcijas Rusijai ir atsisakys, pasak Maskvos, jai nedraugiškos politikos.

Anksčiau šiais metais V.Putinas apkaltino Jungtines Valstijas, kad šios nesilaiko sutarties ir utilizuoja plutonį tokiu būdu, kuris leidžia išsaugoti jo gynybinius pajėgumus.

„Pastaruoju metu JAV mėgina peržiūrėti 2010 metų balandžio 13 dienos protokole apibrėžtą plutonio utilizavimo strategiją ir pakeisti jo utilizavimo būdą, – rašoma įstatymo projekto paaiškinamajame rašte. – Tuo pačiu metu amerikiečiai planuoja utilizuoti plutonį jį palaidodami, o ne apšvitindami, kaip nurodyta minėtame protokole“.

Pasak vieno eksperto, šis sutarties suspendavimas simbolizuoja bendradarbiavimo branduolinio ginklo neplatinimo srityje nutraukimą.

Pirmadienį paskelbtame dokumente sakoma, kad Rusija traukiasi iš šios sutarties „dėl iš esmės pasikeitusių aplinkybių, iškilusios grėsmės strateginiam stabilumui dėl nedraugiškų Jungtinių Valstijų veiksmų Rusijos atžvilgiu“.

„Besiteisindamos krize Ukrainoje Jungtinės Valstijos didina savo karinį buvimą Rytų Europoje, įskaitant valstybes, kurios buvo priimtos į NATO po 2000 metų, kai buvo sudarytas šis susitarimas“, – sakoma įstatymo projekto medžiagoje ir priduriama, kad 2015 metais Bulgarijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Lenkijoje, Rumunijoje ir Lenkijoje buvo įkurtos penkios karinės vadavietės.

„Jų pagrindinė užduotis, priėmus atitinkamą sprendimą, yra užtikrinti, kad operatyviai būtų permetami stambūs NATO kariniai kontingentai į Rytų Europą“, – sakoma dokumente.

Jame taip pat nurodoma, kad JAV kariniai daliniai jau perkeliami Baltijos valstybes, jų aerodromuose NATO lėktuvų daugėja, JAV instruktoriai „Ukrainos teritorijoje apmoko Rusijos uždraustos organizacijos „Dešinysis (arba Teisusis) sektorius“ kovotojus“.

Greta veiksmų, kuriasi siekiama pakeisti karinį strateginį balansą, JAV imasi priemonių Rusijos ekonomikai išklerinti ir Rusijos piliečių teisėms pažeisti, dar pažymima dokumente.

V.Putino pateiktame pasiūlyme sakoma, kad Vašingtonas „negali“ įvykdyti susitarimo sąlygų, todėl Maskva „privalo imtis skubių priemonių Rusijos saugumui apginti“.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.