Antradienį išplatintame Tyrimų komiteto pranešime rašoma, kad
ministras sulaikytas per Federalinės saugumo tarnybos (FSB) – KGB
įpėdinės – operaciją.
„Uliukajevas sulaikytas su įkalčiais, kai paėmė kyšį.
Kalbama apie pinigų prievartavimą ir grasinimais „Rosneft“
atstovams“, – naujienų agentūrai „Interfax“ sakė Tyrimų
komiteto atstovės Svetlana Petrenko.
Pasak pranešimo, pinigai ministrui buvo perduoti pirmadienį už
tai, kad jis praėjusį mėnesį uždegė žalią šviesą
„Rosneft“ už 5,2 mlrd. JAV dolerių perimti iš valstybės
mažesnės naftos pramonės grupės „Bašneft“ kontrolinį akcijų
paketą.
Pranešime nenurodoma, kas įteikė kyšį A.Uliukajevui.
Keistas pirkimas
„Bašneft“, šeštosios didžiausios pagal gavybos apimtis
Rusijos naftos bendrovės, 50,7 proc. akcijų buvo parduotos po kelis
mėnesius trukusių ginčų, susijusių su vyriausybės kontroliuojama
didžiausia šalies naftos pramonės įmone „Rosneft“. Pastarajai
vadovauja Igoris Sečinas, svarbus prezidento Vladimiro Putino
sąjungininkas, kritikuotas kai kurių vyriausybės veikėjų.
Iš pradžių A.Uliukajevas teigė, kad „Rosneft“ dalyvavimas
„Bašneft“ privatizacijoje „netikslingas“, nes ją
kontroliuoja valstybė per holdingo įmonę „Rosneftegaz“. Vis
dėlto rugsėjo pradžioje ministras pareiškė, kad juridiškai
„Rosneft“ gali pretenduoti į „Bašneft“, nes privatizacijos
įstatymas tokį scenarijų leidžia.
„Visa suma – 329,69 mlrd. rublių (4,7 mlrd. eurų) – teks
Rusijos biudžetui“, – sakoma A.Uliukajevo pranešime, paskelbtame
po spalio 12-osios sandorio. Jis pridūrė, kad vyriausybei buvo
pateikti tik du pasiūlymai įsigyti „Bašneft“ akcijų, o vienas
iš jų buvo daug mažesnis negu nepriklausomų ekspertų nustatyta
šio paketo vertė.
V.Putinas tuo metu viešai pareiškė, kad yra „šiek tiek
nustebęs dėl tokios vyriausybės pozicijos, bet tai iš tikrųjų
yra vyriausybės pozicija – visų pirma finansų ir ekonomikos
bloko“.
Tyrimų komiteto pranešime sakoma, kad A.Uliukajevas sulaikytas
atliekant didelio masto tyrimą dėl kyšininkavimo, už kurį gresia
8–15 metų laisvės atėmimo.
Komitetas pridūrė, kad ministrui artimiausiu laiku bus pateikti
kaltinimai.
S.Petrenko sakė naujienų agentūrai „RIA Novosti“:
„Bashneft“ akcijų pirkimas buvo vykdomas teisėtai ir nėra
baudžiamojo tyrimo objektas.“
A.Uliukajevas Ekonomikos plėtros vyriausybei vadovauja nuo 2013
metų.
„RIA Novosti“ citavo teisėsaugos šaltinius, sakiusius, kad
A.Uliukajevas buvo sulaikytas per reidą, kai tyrėjai „gavo rimtų
įrodymų“, vykdydami „jo pokalbių ir su juo susijusių asmenų
pokalbių pasiklausymą“.
„Rosneft“ atstovas sakė valstybinei naujienų agentūrai
TASS, kad bendrovė nekomentuos Tyrimų komiteto veiksmų, bet
pabrėžė, kad „Bašneft“ akcijos buvo įsigytos „laikantis
Rusijos įstatymų pagal geriausią komercinį pasiūlymą, pateiktą
veikiančiam bankui“.
Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas aiškino „Interfax“:
„Tai labai rimti kaltinimai, kuriems reikia labai rimtų įrodymų.
Kaip bebūtų, nuspręsti gali tik teismas.“
Panašią poziciją išsakė Valstybės Dūmos pirmininkas
Viačeslavas Volodinas, bet jis pabrėžė, kad nuo kovos su korupcija
niekas nėra apsaugoti, netgi aukščiausio rango pareigūnai.
Atsakydamas į „Interfax“ klausimą apie A.Uliukajevo
sulaikymą, V.Volodinas pareiškė: „Prieš įstatymą visi lygūs.“
„Galima pasakyti tik viena: Rusijos Federacijos vyriausybės
ministrui pateiktas labai rimtas kaltinimas ir, be abejo, tašką
šiuo klausimu turi padėti teismas“, – pridūrė jis.
Nuostabos balsai
Centrinio banko vadovo pirmasis pavaduotojas Sergejus Švecovas
pareiškė „RIA Novosti“, kad A.Uliukajevas „yra paskutinis
žmogus, kurį galėtum įtarti tokiais dalykais. Tai, ką rašo
žiniasklaida, atrodo absurdiška. Kol kas niekas nėra aišku.“
Rusijos pramonininkų ir verslininkų sąjungos vadovas
Aleksandras Šochinas tvirtino, kad jam šis incidentas atrodo
keistas, nes didelę patirtį turintis politikas vargu ar galėtų
ryžtis reikalauti pinigų iš „Rosneft“ vadovo už jau įvykusį
sandorį.
„Nutinka, kad aukšto rango pareigūnai ne be pagrindo sulaikomi
už kyšių ėmimą. Uliukajevo atveju kyla labai daug klausimų, tarp
jų susijusių su šio kyšio motyvacija ir pačiu faktu – ar
kyšis buvo, ar nebuvo, ar yra tik įtarimai, kad taip galėjo
būti“, – radijui „Business FM“ sakė A.Šochinas.
„Reikia būti bepročiui, kad praėjus mėnesiui po sandorio
formalaus, juridinio ir politinio patvirtinimo kažkuo grasinti
„Rosneft“ ir prievartauti 2 mln. dolerių iš Igorio Ivanovičiau
Sečino, faktiškai vieno įtakingiausių žmonių mūsų šalyje“,
– stebėjosi jis.
D.Peskovas vėliau Rusijos žiniasklaidai sakė, kad V.Putinas
buvo informuotas apie prasidėjusią operaciją, kurios metu buvo
sulaikytas A.Uliukajevas.
V.Putino kritikai įsitikinę, kad jis nekreipė dėmesio į
plačiai paplitusią korupciją, nes jo artimi sąjungininkai jam
valdant sukaupė didžiulius turtus, nors jis ir buvo raginamas
susidoroti su visuotiniu kyšininkavimu.
Kitoje daug atgarsio sulaukusioje korupcijos byloje, rugsėjį už
įtariamą kyšių ėmimą buvo areštuotas vienas Vidaus reikalų
ministerijos darbuotojas, laikinasis kovos su kyšininkavimu
agentūros vadovas. Policija jo bute Maskvoje aptiko daugiau kaip 120
mln. dolerių (108,7 mln. eurų) grynaisiais.
Liepą buvo sulaikyti keli Tiriamojo komiteto pareigūnai kilus
įtarimų, kad jie ėmė didelius kyšius iš nusikalstamos grupuotės
boso mainais į tai, kad būtų nutraukta jo byla.
Buvęs gynybos ministras Anatolijus Serdiukovas buvo atleistas
2012 metais kilus stambiam korupcijos skandalui.
„Valstybinis kapitalizmas“
„Bašneft“, įsikūrusi Vidurio Rusijos mieste Ufoje, buvo
privatizuota pirmajame šio amžiaus dešimtmetyje.
2014 metais Maskvos teismas nurodė nacionalizuoti milijardieriaus
Vladimiro Jevtušenkovo turimas akcijas po to, kai šis buvo
sulaikytas dėl kaltinimų pinigų plovimu.
Praėjus dviem mėnesiams po „Bašneft“ perdavimo valstybei
V.Jevtušenkovas buvo paleistas.
Sprendimas leisti valstybės valdomai „Rosneft“ varžytis dėl
„Bašneft“ akcijų, buvo plačiai kritikuojamas, taip pat ir
vyriausybės atstovų, reikalaujančių liberalizuoti girgždančią
šalies ekonomiką.
Verslo dienraštis „Vedomosti“ dar prieš „Bašneft“
pardavimo patvirtinimą pranešė, kad jis „patvirtina, kad Rusija
sąmoningai kuria valstybinį kapitalizmą ir monopolizuoja
ekonomiką“.
„Neįmanoma pavadinti vienos valstybinės įmonės pardavimo
kitai valstybinei įmonei privatizacija“, – rašė
„Vedomosti“.