Vokietijoje, kuri bus paskutinė B.Obamos atsisveikinimo kelionės
Europoje stotelė, prezidentas akcentuos bendras vertybes, norėdamas
išsklaidyti nerimą dėl transatlantinės partnerystės ateities, ir
padėkos A.Merkel už draugystę per dvi jo kadencijas Baltuosiuose
rūmuose, pranešė prezidento atstovai.
Vakarų lyderiams ruošiantis potencialiai radikaliems pokyčiams,
kai sausį Baltųjų rūmų Ovaliniame kabinete įsikurs D.Trumpas,
B.Obama trečiadienį savo vizitą Atėnuose baigė perspėjimu, jog
globalizacijai būtinas „kurso koregavimas“, kad rinkėjai
nejudėtų link kraštutinumų.
„Kai matome žmones, pasaulio elitą, turtingas korporacijas,
tariamai gyvenančius pagal kitas taisykles, vengiančius mokesčių,
manipuliuojančius (įstatymų) spragomis… Tai kursto stiprų
neteisybės jausmą“, – sakė B.Obama.
Po pasaulį sukrėtusios netikėtos D.Trumpo pergalės prezidento
rinkimuose A.Merkel išreiškė norą išlaikyti artimus Berlyno
ryšius su Vašingtonu.
Tačiau nukrypdama nuo Berlyno tradicijos žiūrėti į Ameriką
kaip į gynėją ir artimiausią partnerę A.Merkel akcentavo, kad
bendradarbiavimas turi būti grindžiamas bendromis demokratijos
vertybėmis ir pagarba žmogaus orumui.
Analitikai sako, kad ketvirtadienio susitikimas Berlyne gali būti
laikomas savotišku deglo perdavimu iš B.Obamos į A.Merkel rankas, kad
kanclerė, kurią kadenciją baigiantis prezidentas yra pavadinęs
„galbūt… artimiausia mano tarptautine partnere“, toliau vestų
pirmyn laisvąjį pasaulį.
„Jausmas, panašus į euforiją po Berlyno sienos griūties“
B.Obama didžiausią savo 2008-ųjų prezidento rinkimų
kampanijos mitingą surengė Berlyne.
Pasitelkęs šio miesto, kuris ilgą laiką buvo padalytas,
atgimimą kaip pažangos simbolį, B.Obama tąsyk prie Pergalės
kolonos leidžiantis saulei kreipdamasis į džiūgaujančią 200 tūkst.
žmonių minią išsakė viltingą raginimą siekti pasaulio be
branduolinių ginklų.
Tarp B.Obamos ir 2005 metais prie Vokietijos vairo stojusios
A.Merkel greitai užsimezgė tvirta partnerystė. Jos nesužlugdė
įtampa tarp Vašingtono ir Berlyno, kuri kilo paaiškėjus,
kad JAV nacionalinio saugumo agentūra (NSA) klausėsi kanclerės
pokalbių mobiliuoju telefonu, taip pat JAV lyderio nepritarimas
griežtu taupymu paremtai Vokietijos reakcijai į Europą užklupusią
skolų krizę.
Dar prieš B.Obamos vizitą niūrią lapkričio dieną prie
Pergalės kolonos sutikti berlyniečiai sakė, kad jiems liūdna dėl jo
pasitraukimo ir neramu, kokių pokyčių atneš D.Trumpo
administracija.
„Mes puoselėjome labai daug vilčių, kai George’as W.Bushas paliko prezidento postą“, – sakė verslo įmonėje dirbantis 54 metų Thomas Schmidtas.
Jis prisiminė, su kokiu didžiuliu jauduliu per televizorių
klausėsi B.Obamos kalbos Berlyne.
„Nuotaika buvo pakili, šiek tiek panaši į tą, kokią
jautėme, kai griuvo Berlyno siena. Dabar, atėjus D.Trumpui,
jaučiamas kur kas didesnis atsargumas. Niekas nežino, ką jis gali
padaryti“, – sakė Th.Schmidtas.
26 metų lingvistikos studentė Hannah Mueller
sakė, kad B.Obama nepateisino daugelio vokiečių lūkesčių, nes
nesugebėjo uždaryti karinio kalėjimo Gvantanamo įlankoje ir
neužtikrino pažangos siekiant taikos Artimuosiuose Rytuose.
„Donaldas Trumpas rinkimų kampanijos metu čia paliko baisų
įspūdį, tačiau jis bent jau nenuvils mūsų“, – sakė jauna
moteris.
43 metų IT projektų vadovas Matthias Krahas
sakė, kad jį baugina mintis apie D.Trumpo prezidentavimą, ir
prognozavo didžiulius pokyčius transatlantiniuose santykiuose.
„Tai reiškia, kad mums, europiečiams, teks tvarkytis viduje.
Galbūt mes galime pradėti tvarkytis be Jungtinių Valstijų“, –
sakė jis.
Viešosios nuomonės apklausos rodo, kad dauguma
vokiečių nepalaikė D.Trumpo kovoje dėl Baltųjų rūmų.
Praėjusią savaitę visuomeninio transliuotojo užsakymu atliktas
tyrimas parodė, kad dabar du trečdaliai vokiečių būgštauja, esą
atėjus naujai JAV administracijai Berlyno santykiai su Vašingtonu
pablogės.
Tik 3 proc. šios apklausos dalyvių nurodė manantys, kad ryšiai
pagerės. 60 proc. respondentų pareiškė nuomonę, kad
prezidento poste dirbant D.Trumpui tarptautinių konfliktų skaičius
tikriausiai išaugs.
A.Merkel įtaka
B.Obama trečiadienį vakare savo viešbutyje pavakarieniavo su
A.Merkel, o ketvirtadienį susitiks su ja derybų kanclerės biure.
Penktadienį numatytas dar vienas susitikimas, kuriame taip pat
dalyvaus Jungtinės Karalystės, Prancūzijos, Italijos ir Ispanijos
lyderiai.
Viešėdamas Graikijos sostinėje, B.Obama griežtai įspėjo
Vakarus saugotis „primityvaus“ nacionalizmo, sakė, kad NATO yra
„gyvybiškai svarbi“ JAV saugumui bei klestėjimui, ir pabrėžė,
jog Amerikai naudinga stipri ir vieninga Europa.
Šie jo žodžiai buvo skirti šalims, kurias išgąsdino
kritiški D.Trumpo pareiškimai rinkimų kampanijos metu apie
transatlantinius ryšius.
B.Obama kliovėsi A.Merkel įtaka Europoje keliuose frontuose,
įskaitant pastangas baigti konfliktą Ukrainą, šimtų
tūkstančių sirų pabėgėlių priėmimą ir laisvosios prekybos
skatinimą.
Daugelis apžvalgininkų prognozuoja, kad B.Obamai pasitraukus iš
tarptautinės arenos A.Merkel vaidmuo puoselėjant ir ginant Vakarų
vertybes toliau augs, ypač jei pasitvirtins prognozės, kad ji
ateinančiais metais sieks ketvirtos kadencijos.
„Didžiulę reikšmę Europos ateičiai turės tai, ar Vokietija
turės stiprų lyderį, kuris norės viską stumti pirmyn“, –
sakė politologė Daniela Schwarzer.