Prancūzijos dešiniųjų pirminiuose rinkimuose – F.Fillono pergalė

62 metų F.Fillonas dabar laikomas labiausiai tikėtinu pretendentu į Prancūzijos vadovo postą, laimėjęs pirmąkart surengtus JAV stiliaus pirminius rinkimus, per kuriuos buvo renkamas Respublikonų partijos ir jos sąjungininkių kandidatas. 

Beveik galutiniai rezultatai, gauti suskaičiavus balsalapius 9 915 rinkimų apylinkėse iš 10 229, rodo, kad jis surinko 66,5 proc. balsų. 

Pergalės kalboje šis ralio lenktynininkas mėgėjas sakė „sudraskęs visus iš anksto surašytus scenarijus“, kai pagal populiarumą aplenkė savo varžovus paskutinėmis kampanijos savaitėmis. 

„Prancūzija nebegali taikstytis su savo nuosmukiu. Prancūzija nori tiesos, Prancūzija nori veiksmų“, – F.Fillonas pareiškė džiūgaujantiems savo šalininkams, kai labiau centristinių pažiūrų A.Juppe pripažino pralaimėjęs. 

Prancūzijos prezidento rinkimai laikomi svarbiu išbandymu pagrindinės politikos krypties partijoms po Donaldo Trumpo pergalės JAV prezidento rinkimuose ir „Brexit“ kampanijos Didžiojoje Britanijoje: abiejose šiose šalyse nugalėjo prieš politinį elitą nukreipto pykčio balsai. 

F.Fillono per du prezidento rinkimų turus ateinančių metų balandį ir gegužę tikriausiai laukia įnirtingos grumtynės su M.Le Pen – antisisteminę kandidatę, trokštančią pakartoti netikėtą D.Trumpo pergalę Amerikoje. 

Jis tvirtino, kad prieš Europos Sąjungą nusistačiusios M.Le Pen pergalė reikštų „bankrotą“. 

Sekmadienį vėlai vakare paskelbti dviejų apklausų rezultatai rodo, kad F.Fillonas prezidento rinkimų pirmajame rate tikriausiai surinktų daugiau balsų negu M.Le Pen, o kairiojo sparno kandidatai pagal populiarumą atsilieka nuo šios poros. 

F.Fillonas žadėjo būti „visų, kas širdyse didžiuojasi esantys prancūzai“, kandidatu. Jis taip pat tvirtino padėsiantis tašką „apgailėtinai“ prezidento socialisto kadencijai. 

Per antrąjį pirminių rinkimų turą balsavo apie 4 mln. žmonių – maždaug tiek pat, kaip ir per pirmąjį ratą lapkričio 20-ąją, kai F.Fillonas netikėtai surinko daugiausiai balsų iš septynių kandidatų. 

Politikas, premjero poste dirbęs 2007–2012 metais, perspėjo, kad Prancūzija yra atsidūrusi „ant sukilimo slenksčio“. F.Fillonas įsitikinęs, kad jo planas panaikinti 500 tūkst. darbo vietų viešajame sektoriuje ir pailginti darbo valandas padės išjudinti vangią ekonomiką. 

Šis uolus katalikas taip pat laikosi griežtos pozicijos imigrantų ir musulmonų atžvilgiu. Praeitą savaitę jis naujai atvykusiems į Prancūziją žmonėms pareiškė: „Kai ateini į kieno nors kito namus, netampi jų šeimininku.“ 

Paryžiaus šiaurės vakaruose balsavęs 45 metų žmogiškųjų išteklių vadybininkas Christophe'as Mordelet  sakė, kad pasirinko F.Filloną, nes jis pademonstravo „daugiau autoriteto“ negu A.Juppe, kuris kampanijos metu vaizdavo save kaip nuosaikesnį vienytoją. 

„Turi kumščiu daužyti stalą, kad šioje šalyje vyktų reformos. Turime liautis nuolaidžiavę gatvės galiai“, – sakė Ch.Mordelet. 

A.Juppe nesėkmingai pastatė ant centro kortos ir sakė, kad jo oponento darbotvarkė yra pernelyg „brutali“, o jis turįs daugiau galimybių neleisti kraštutiniams dešiniesiems ateiti į valdžią. 

Pripažindamas pralaimėjimą ir atsisakydamas visą karjerą puoselėtos svajonės tapti prezidentu, 71 metų A.Juppe palinkėjo F.Fillonui „sėkmės“ siekiant atsiimti Eliziejaus rūmus iš valdančiųjų socialistų. 

Kampanijos metu A.Juppe smarkiai kritikavo oponentą kaip Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui palankų veikėją ir kėlė klausimų dėl jo požiūrio į abortus. 

F.Fillonas nori glaudesnių ryšių su Kremliumi ir ragino Europos Sąjungą panaikinti sankcijas Maskvai, įvestas po Rusijos invazijos į Ukrainą 2014 metais. 

Kaip rodo apklausos, respublikonų kandidatas antrajame prezidento rinkimų rate kitų metų gegužę varžysis su M.Le Pen ir tikriausiai ją įveiks. 

Tačiau lenktynės laikomos neprognozuojamomis – po politinių nesėkmių metų ir nežinios dėl nepriklausomų kandidatų bei socialistų kandidato poveikio. 

Socialistų prezidentas Francois Hollande'as dar nepaskelbė, ar sieks antros kadencijos, bet jo populiarumas šiuo metu yra rekordiškai mažas. 

Dabartinis premjeras Manuelis Vallsas neatmetė galimybės mesti iššūkį F.Hollande’ui per sausį vyksiančius kairiųjų pirminius rinkimus ir savaitraščiui „Journal du Dimanche“ sakė norįs paneigti įsitikinimą, „kad kairė neturi šansų“ išlaikyti valdžią. 

Buvęs F.Hollande'o protežė ir ekonomikos ministras Emmanuelis Macronas taip pat turi dalyvauti prezidento rinkimuose – kaip nepriklausomas centro kandidatas. 

Sekmadienį 38 metų E.Macronas apkaltino F.Filloną turint retrogradinį požiūrį į Prancūzijos visuomenę ir paragino „kairės, dešinės ir centro progresyviuosius“ prisidėti prie jo stovyklos. 

Kraštutinių kairiųjų kandidatas Jeanas-Lucas Melenchonas tikriausiai taip pat atims dalį balsų iš pagrindinių partijų. Po daugelio taupymo metų, žmonėms piktinantis globalizacija bei darbo vietų praradimu, tokia tendencija buvo stebima per rinkimus visoje Europoje. 

Prancūzijos tarptautinių ir strateginių santykių instituto (IRIS) analitikas Jeanas-Yves'as Camus sakė, kad F. Fillonas galbūt turės švelninti savo programą ir pasislinkti labiau link centro. 

„Jam gali reikėti truputį pasislinkti ir būti labiau vienijančia ir mažiau skaldančia (figūra)“, – naujienų agentūrai AFP sakė J.-Y.Camus.