Tačiau dalis apklaustų žmonių tikisi, kad nesikeis dabartinė situacija.
Tuo tarpu 64 proc. rusų mano, kad Krymo pusiasalio aneksija turėjo šaliai daugiau teigiamų nei neigiamų padarinių, 19 proc. žmonių mano priešingai. 18 proc. respondentų negalėjo pateikti vienareikšmiško atsakymo į šį klausimą.
Be kita ko, laipsniškai mažėja rusų susidomėjimas padėtimi Ukrainoje. Tyrimų centrui „Levada“ 73 proc. žmonių teigė sekantys įvykius Ukrainoje, tačiau spalį padėtimi Ukrainoje domėjosi 78 proc., o sausį – 81 proc.
66 proc. rusų galvoja, kad dabartinė situacija Ukrainoje yra „įtempta“, o 16 proc. situaciją suvokia kaip kritinę. 9 proc. apklaustųjų laikosi nuomonės, kad padėtis Ukrainoje yra rami ir normali.
Apgailestauja dėl SSRS subyrėjimo
51 proc. rusų mano, kad Sovietų Sąjungos subyrėjimo buvo galima išvengti, o 56 proc. apgailestauja, kad tai įvyko, rodo Rusijos pagrindinės nepriklausomos viešosios nuomonės tyrimų agentūros „Levados centras“ atlikta apklausa.
29 proc. apklaustųjų mano, kad SSRS žlugimas buvo neišvengiamas. Sunku atsakyti buvo 20-čiai proc. apklausos dalyvių.
Apklausa buvo atlikta lapkričio 18-21 dienomis 134 šalies miestuose ir miesteliuose; joje dalyvavo 1 600 žmonių.
Sovietų Sąjungos subyrėjimo nesigaili 28 proc. rusų, o 16 proc. negalėjo suformuluoti savo požiūrio į šį faktą.
Sociologai apklausos dalyvių taip pat teiravosi, kodėl jie nepatenkinti SSRS subyrėjimu.
Dauguma respondentų (53 proc.) sakė, kad buvo „sugriauta bendra ekonominė sistema“. 43 proc. sakė, kad „žmonės prarado priklausomybės didžiai valstybei jausmą“, 31 proc. nurodė, kad „išaugo tarpusavio nepasitikėjimas, susipriešinimas“, o 30 proc. nurodė, jog „buvo prarastas jausmas, kad visur esi kaip namie“.
28 proc. respondentų pažymėjo, kad „griūva ryšiai su giminaičiais, draugais“, o 15 proc. sakė, kad „pasidarė sunku laisvai keliauti, išvažiuoti poilsiauti“.
Svarstydami apie priežastis, nulėmusias SSRS subyrėjimą, 29 proc. respondentų nurodė „neatsakingą ir nepagrįstą (tuomečio Rusijos vadovo Boriso) Jelcino, (tuometinio Ukrainos vadovo Leonido) Kravčuko ir (tuometinio Baltarusijos lyderio Stanislavo) Šuškevičiaus „Belovežo sąmokslą“, o 23 proc. įžvelgia „SSRS priešiškų užsienio jėgų sąmokslą“.
Apie gyventojų nepasitenkinimą SSRS vadovybe, prezidentu Michailu Gorbačiovu ir jo aplinka kalbėjo 21 proc. respondentų, apie „pernelyg sunkią karinę naštą šalies ekonomikai, virtusią sąstingiu ir gyventojų skurdu“ – 12 proc. apklausos dalyvių. 13 proc. respondentų nurodė „respublikų elitų ambicijas“ ir „visišką komunistinės ideologijos išsisėmimą“.
Optimalia buvusios Sovietų Sąjungos respublikų santykių forma 25 proc. rusų laiko „kelių respublikų jungimąsi, pagal pageidavimą, į glaudesnes sąjungas“. „Glaudesnį visų buvusios SSRS respublikų susivienijimą pagal Europos Sąjungos modelį“ palaikytų 21 proc. apklausos dalyvių.
3 proc. rusų pritaria nepriklausomam visų respublikų egzistavimui. Dar 21 proc. mano, kad teisinga būtų išsaugoti Nepriklausomų Valstybių Sandraugą (NVS) jos dabartiniu pavidalu, o 12 proc. pritaria SSRS atkūrimui jos buvusiu pavidalu.
Sociologai taip pat paprašė respondentų įvertinti dabartinius Rusijos ir kitų NVS valstybių santykius.
44 proc. apklausos dalyvių juos pavadino normaliais ir ramiais, 16 proc. – gerais ir kaimyniškais, 5 proc. – draugiškais. Neigiamai juos vertina 23 proc. rusų, kurie šiuos santykius pavadino „šaltais“. Dar 7 proc. laiko juos įtemptais, o 4 proc. buvo sunku atsakyti į šį klausimą.
1991 metų gruodžio 8 dieną Rusijos, Ukrainos ir Baltarusijos lyderiai, susitikę Belovežo girioje, sudarė susitarimą dėl SSRS, kaip tarptautinės teisės subjekto, egzistavimo pabaigos ir NVS įkūrimo.
