Pirmadienį po triuškinančio pralaimėjimo referendume dėl
konstitucinių reformų M.Renzi paskelbus apie atsistatydinimą,
Italijoje kilo politinių nesutarimų, nes visos partijos nori gauti
naudos iš susiklosčiusios politinio vakuumo.
„Italija dabar neria į drumstą vandenį“, – sakė
politikos profesorius Giovanni Orsina iš Guido
Carli Laisvojo tarptautinio socialinių mokslų
universiteto (LUISS) Romoje.
JAV prezidentas Barackas Obama antradienį
paskambino M.Renzi iš lėktuvo „Air Force One“ ir padėkojo jam
„už artimą draugystę ir partnerystę, kuri siejo lyderius“
šiam būnant premjeru, nurodė Baltieji rūmai.
„Prezidentas pabrėžė, kad Italija liks viena artimiausių ir
stipriausių Jungtinių Valstijų sąjungininkių bei nepakeičiama
partnere“, – sakoma pranešime.
Tuo tarpu Italijos partijos planuoja kitą ėjimą itin
rizikingame žaidime, kurio nugalėtojas pelnys svarbiausią
valstybės postą.
Šalies prezidentas paprašė 41 metų M.Renzi pasilikti poste dar
kelioms dienoms, kol bus priimtas 2017 metų biudžetas, kad Europa ir
rinkos įsitikintų, kad didelių skolų kamuojama šalis netaps dar
vienu euro zonos košmaru.
Žemuosiuose parlamento rūmuose biudžetui jau pritarta, tačiau
dar reikia sulaukti Senato palaikymo per balsavimą, kuris vyks
trečiadienį.
Vėliau prezidentas Sergio Mattarella tarsis
su partijų lyderiais ir tik tada paskirs naująjį premjerą. Vis
dėlto, kad ir kokia kandidatūra bus pasirinkta, jai pritarti dar
turės M.Renzi centro kairiųjų Demokratų partija (PD).
Tačiau šalyje baiminamasi, kad paankstinus rinkimus, turinčius
įvykti 2018 metais, į valdžią gali iškilti populistinis Penkių
žvaigždučių judėjimas (M5S), neslepiantis, kad nori palikti euro
zoną.
„Per daug nežinomųjų“
Pagrindinės Italijos partijos – tiek kairieji, tiek dešinieji
– turi bendrą interesą neleisti laimėti M5S, tačiau jos
nesutaria, kaip tai padaryti.
Šią problemą apsunkina faktas, kad žlugus bandymui pakeisti
konstituciją naujausia rinkimų įstatymo pataisa galioja tik
žemiesiems parlamento rūmams.
Todėl dabar per rinkimus gali būti sukurtos skirtingos daugumos
žemuosiuose ir aukštuosiuose parlamento rūmuose, o tokiu atveju
sudaryti vyriausybę būtų neįmanomas uždavinys.
„Veiksme dalyvauja daug jėgų, kurios kreipia jį į skirtingas
puses“, – sakė G.Orsina.
M.Renzi nori surengti rinkimus kaip galima greičiau, kad jo
galimi konkurentai nespėtų sustiprėti. M5S ir antiimigracinei
Šiaurės lygos partijai pirmalaikiai rinkimai irgi būtų parankūs,
nes leistų išnaudoti per referendumą prieš reformas balsavusių
rinkėjų nusiteikimą, sakė profesorius.
Tačiau dalis M.Renzi demokratų, Silvio Berlusconi (Silvijaus
Berlusconio) centro dešiniųjų partijos „Forza Italia“ ir
centristai prieštarauja pirmalaikiams rinkimams, nes bijo juos
pralaimėti, pridūrė jis.
„Dabartinė padėtis yra kompromisas – su neapibrėžta
vyriausybe, kuri iš pradžių prisistatys kaip paprasta pereinamojo
laikotarpio vyriausybė, nuvesianti šalį į rinkimus per tris ar
keturis mėnesius, bet po kurio laiko ji gali sustiprėti“, –
sakė G.Orsina.
Tuo tarpu Penkių žvaigždučių judėjimas tvirtino, kad italai
„išreiškė aiškų politinį signalą“ norintys rinkimų kaip
galima greičiau. M5S įkūrėjas Beppe Grillo sakė,
kad jo partija kitą savaitę pradės formuoti politikos platformą ir
šešėlinį kabinetą.
Šiaurės lygos lyderis Matteo Salvini taip
pat palaikė pirmalaikį balsavimą ir sakė, kad „tikri pokyčiai
nutinka tik per pergalę rinkimuose“.
Tačiau dienraščio „Corriere della Sera“ apžvalgininkas
Massimo Franco sakė, kad „niekas nėra
pasiruošęs lažintis dėl rinkimų datos“ ir įspėjo, kad norint
italus vėl nuvaryti prie balsadėžių yra „per daug
nežinomųjų“.
Manoma, kad M.Renzi sieks Demokratų partijos palaikymo, kad
galėtų likti šios partijos lyderiu. Būdamas šiame poste jis
turėtų teisę paskirti savo įpėdinį.
Veikiausiai premjero postas bus perduotas finansų ministrui
Pierui Carlo Padoanui, tačiau jo vietą
užimti gali ir Senato vadovas Pietro Grasso –
veteranas prokuroras, kovojęs su mafija.
Kad ir kuris kandidatas bus pasirinktas, labiau tikėtina, kad
ketvirtasis iš eilės vyriausybės vadovas bus ne išrinktas, o
paskirtas.