Japonijos premjero Shinzo Abe ir JAV prezidento
Baracko Obamos antradienio apsilankymas, pasak
Japonijos vyriausybės, yra įtaigus įrodymas, kad šios buvusios
priešininkės peržengė abipusius impulsus, kurie po karo slėgė
jų santykius.
Nors Japonijos lyderiai ir anksčiau yra lankęsi Parl Harbore,
Sh.Abe bus pirmasis, aplankęs memorialą, įrengtą virš nuskendusio
amerikiečių laivo „USS Arizona“.
B.Obamai tai tikriausiai bus paskutinis jo kadencijos susitikimas
su užsienio lyderiu, sakė Baltieji rūmai. Beveik prieš
aštuonerius metus B.Obama, tapęs prezidentu, pirmąjį į Baltuosius
rūmus taip pat pasikvietė Japonijos premjerą – Sh.Abe pirmtaką.
Dabartiniam japonų premjerui apsilankymas Perl Harbore yra
simbolinio apsikeitimo aktas: prieš šešis mėnesius B.Obama tapo
pirmuoju pareigas einančiu JAV prezidentu, apsilankiusiu Hirošimoje,
kur amerikiečiai, vildamiesi užbaigti Antrąjį pasaulinį karą,
numetė atominę bombą.
„Šis vizitas ir anksčiau šiais metais (įvykęs) prezidento
apsilankymas Hirošimoje prieš aštuonerius metus nebūtų buvę
įmanomi, – sakė B.Obamos patarėjas Azijos klausimais Danielis
Kritenbrinkas. – Tai, kad šiandien esame čia, yra rezultatas daug
metų visais lygiais (dėtų) mūsų vyriausybių ir visuomenių
pastangų, kurios sudarė sąlygas mums bendrai ir tiesiogiai spręsti
net opiausius mūsų bendros istorijos aspektus.“
Daugiau kaip 300 japonų naikintuvų ir bombonešių 1941 metų
gruodžio 7 dieną atakavus Perl Harborą, žuvo daugiau kaip 2 300
amerikiečių. Dar daugiau kaip 1 000 buvo sužeisti. Vėlesniais
metais JAV internuotų asmenų stovyklose kalino maždaug 120 000
japonų kilmės amerikiečių, o 1945 metais numetė atomines bombas
Hirošimoje, kur žuvo 140 tūkst. žmonių, ir Nagasakyje, kur žuvo
70 tūkst. žmonių.
Sh.Abe per vizitą neatsiprašys už Perl Harborą, anksčiau šį
mėnesį nurodė jo vyriausybė. B.Obama gegužės mėnesį
Hirošimoje taip pat neatsiprašė; to vizito metu jis ir Sh.Abe
akcentavo savo troškimą siekti ateities be branduolinių ginklų.
Atsiprašymo ir nereikia, sako 96 metų Alfredas Rodriguesas
(Alfredas Rodrigesas), JAV karinio jūrų laivyno veteranas,
išgyvenęs Perl Harboro užpuolimą, kurį tuometinis prezidentas
Franklinas D.Rooseveltas pavadino „data,
kuri gyvuos nešlovėje“.
„Karas yra karas, – sakė A.Rodriguesas, žiūrinėdamas senas
nuotraukas iš savo karo tarnybos. – Jie darė, ką turėjo daryti,
o mes darėme, ką mes turėjome daryti.“
Po oficialaus susitikimo B.Obama ir Sh.Abe padės vainiką ant
„USS Arizona“ memorialo, kurį galima pasiekti tik laivu. Tada jie
nuvyks į netoliese esančią Jungtinę Perl Harboro-Hickamo (Hikamo)
bazę, kur abu pasakys kalbas.
Sh.Abe vizitas yra susijęs ir su politine rizika, turint omenyje
ilgus ir emocingus japonų visuomenės apmąstymus apie savo šalies
agresiją karo metais. Nors istorijos knygose Per Harboro užpuolimas
dažniausiai vadinamas netikėta ataka, Japonijos vyriausybė dar šį
mėnesį tvirtino, jog šalis ketino iš anksto perspėti JAV, kad
joms skelbia karą, ir jog tai nebuvo padaryta tik dėl „prasto
biurokratijos darbo“.
„Japonai, jeigu norite žinoti, jaučia šią kaltę, šį
„Perl Harboro sindromą“, kad padarėme kažką labai neteisinga,
– sakė Japonijos ambasados Vašingtone pareigūnas Tamaki Tsukada. – Galvoju, kad premjero vizitas tam tikra prasme atleis nuo tokio japonų turimo komplekso.“
Po karo JAV ir Japonija sukūrė galingą aljansą, kuris, pasak
abiejų šalių, valdant B.Obamai dar labiau sustiprėjo. Tačiau kyla
klausimų, kaip šie santykiai atrodys JAV prezidento pareigas
perėmus Donaldui Trumpui.
Per rinkimų kampaniją D.Trumpas užsiminė, jog Japonija ir
Pietų Korėja turėtų įsigyti branduolinių ginklų, kad Amerikai
nebereikėtų nešti jų gynimo kaštų naštos. Tokia pastaba
privertė sunerimti daugelį Azijos sostinių.
Tačiau po D.Trumpo pergalės Sh.Abe tapo pirmuoju su juo
susitikusiu užsienio lyderiu. Susitikimas įvyko D.Trumpo verslo
imperijos būstinėje „Trump Tower“ Niujorke, dalyvaujant ir
išrinktojo prezidento dukrai Ivankai.