Japonijos premjero Shinzo Abe ir JAV prezidento Baracko Obamos antradienio apsilankymas, pasak Japonijos vyriausybės, yra įtaigus įrodymas, kad šios buvusios priešininkės peržengė abipusius impulsus, kurie po karo slėgė jų santykius.
Nors Japonijos lyderiai ir anksčiau yra lankęsi Parl Harbore, Sh.Abe bus pirmasis, aplankęs memorialą, įrengtą virš nuskendusio amerikiečių laivo „USS Arizona“.
B.Obamai tai tikriausiai bus paskutinis jo kadencijos susitikimas su užsienio lyderiu, sakė Baltieji rūmai. Beveik prieš aštuonerius metus B.Obama, tapęs prezidentu, pirmąjį į Baltuosius rūmus taip pat pasikvietė Japonijos premjerą – Sh.Abe pirmtaką.
Dabartiniam japonų premjerui apsilankymas Perl Harbore yra simbolinio apsikeitimo aktas: prieš šešis mėnesius B.Obama tapo pirmuoju pareigas einančiu JAV prezidentu, apsilankiusiu Hirošimoje, kur amerikiečiai, vildamiesi užbaigti Antrąjį pasaulinį karą, numetė atominę bombą.
„Šis vizitas ir anksčiau šiais metais (įvykęs) prezidento apsilankymas Hirošimoje prieš aštuonerius metus nebūtų buvę įmanomi, – sakė B.Obamos patarėjas Azijos klausimais Danielis Kritenbrinkas. – Tai, kad šiandien esame čia, yra rezultatas daug metų visais lygiais (dėtų) mūsų vyriausybių ir visuomenių pastangų, kurios sudarė sąlygas mums bendrai ir tiesiogiai spręsti net opiausius mūsų bendros istorijos aspektus.“
Daugiau kaip 300 japonų naikintuvų ir bombonešių 1941 metų gruodžio 7 dieną atakavus Perl Harborą, žuvo daugiau kaip 2 300 amerikiečių. Dar daugiau kaip 1 000 buvo sužeisti. Vėlesniais metais JAV internuotų asmenų stovyklose kalino maždaug 120 000 japonų kilmės amerikiečių, o 1945 metais numetė atomines bombas Hirošimoje, kur žuvo 140 tūkst. žmonių, ir Nagasakyje, kur žuvo 70 tūkst. žmonių.
Sh.Abe per vizitą neatsiprašys už Perl Harborą, anksčiau šį mėnesį nurodė jo vyriausybė. B.Obama gegužės mėnesį Hirošimoje taip pat neatsiprašė; to vizito metu jis ir Sh.Abe akcentavo savo troškimą siekti ateities be branduolinių ginklų.
Atsiprašymo ir nereikia, sako 96 metų Alfredas Rodriguesas (Alfredas Rodrigesas), JAV karinio jūrų laivyno veteranas, išgyvenęs Perl Harboro užpuolimą, kurį tuometinis prezidentas Franklinas D.Rooseveltas pavadino „data, kuri gyvuos nešlovėje“.
„Karas yra karas, – sakė A.Rodriguesas, žiūrinėdamas senas nuotraukas iš savo karo tarnybos. – Jie darė, ką turėjo daryti, o mes darėme, ką mes turėjome daryti.“
Po oficialaus susitikimo B.Obama ir Sh.Abe padės vainiką ant „USS Arizona“ memorialo, kurį galima pasiekti tik laivu. Tada jie nuvyks į netoliese esančią Jungtinę Perl Harboro-Hickamo (Hikamo) bazę, kur abu pasakys kalbas.
Sh.Abe vizitas yra susijęs ir su politine rizika, turint omenyje ilgus ir emocingus japonų visuomenės apmąstymus apie savo šalies agresiją karo metais. Nors istorijos knygose Per Harboro užpuolimas dažniausiai vadinamas netikėta ataka, Japonijos vyriausybė dar šį mėnesį tvirtino, jog šalis ketino iš anksto perspėti JAV, kad joms skelbia karą, ir jog tai nebuvo padaryta tik dėl „prasto biurokratijos darbo“.
„Japonai, jeigu norite žinoti, jaučia šią kaltę, šį „Perl Harboro sindromą“, kad padarėme kažką labai neteisinga, – sakė Japonijos ambasados Vašingtone pareigūnas Tamaki Tsukada. – Galvoju, kad premjero vizitas tam tikra prasme atleis nuo tokio japonų turimo komplekso.“
Po karo JAV ir Japonija sukūrė galingą aljansą, kuris, pasak abiejų šalių, valdant B.Obamai dar labiau sustiprėjo. Tačiau kyla klausimų, kaip šie santykiai atrodys JAV prezidento pareigas perėmus Donaldui Trumpui.
Per rinkimų kampaniją D.Trumpas užsiminė, jog Japonija ir Pietų Korėja turėtų įsigyti branduolinių ginklų, kad Amerikai nebereikėtų nešti jų gynimo kaštų naštos. Tokia pastaba privertė sunerimti daugelį Azijos sostinių.
Tačiau po D.Trumpo pergalės Sh.Abe tapo pirmuoju su juo susitikusiu užsienio lyderiu. Susitikimas įvyko D.Trumpo verslo imperijos būstinėje „Trump Tower“ Niujorke, dalyvaujant ir išrinktojo prezidento dukrai Ivankai.
