Civilinį procesą inicijavo buvęs Ukrainos parlamentaras Vladimiras Oleinikas. Įvykių Kijeve 2014-ųjų vasarį dalyviais jis įvardijo ir Vokietijos užsienio reikalų ministrą Franką-Walterį Steinmeierą bei tuometinius jo kolegas iš Lenkijos ir Prancūzijos.
Aštrėjant protestams prieš tuometį Ukrainos prezidentą Viktorą Janukovyčių, užsienio reikalų ministrai išsiderėjo susitarimą tarp opozicijos ir prezidento, numatantį pirmalaikius prezidento rinkimus. Tačiau susitarimas nebuvo įgyvendintas, nes V. Janukovyčius pabėgo į Rusiją.
Susidarius valdžios vakuumui, parlamentas šalies vadovu paskelbė savo pirmininką Aleksandrą Turčynovą. Premjeru tapo vienas opozicijos lyderių Arsenijus Jaceniukas.
Gegužę Ukrainos prezidentu buvo išrinktas Petro Porošenka, o spalį įvyko Aukščiausiosios Rados rinkimai. Šiuos rezultatus pripažįsta ir Rusija. Todėl Maskvos teismo sprendimas turi daugiau simbolinę nei teisinę reikšmę.
V. Oleinikas pasinaudojo Rusijos civilinės teisės paragrafu, anot kurio, teismas gali konstatuoti faktus, turinčius tolesnių teisinių padarinių. Paragrafe kalbama apie šeimos teisę, tėvystę ir „kitus teisiškai svarbius faktus“.
