Civilinį procesą inicijavo buvęs Ukrainos parlamentaras
Vladimiras Oleinikas. Įvykių Kijeve 2014-ųjų vasarį dalyviais jis
įvardijo ir Vokietijos užsienio reikalų ministrą Franką-Walterį Steinmeierą bei tuometinius jo kolegas iš
Lenkijos ir Prancūzijos.
Aštrėjant protestams prieš tuometį Ukrainos prezidentą Viktorą
Janukovyčių, užsienio reikalų ministrai išsiderėjo susitarimą tarp
opozicijos ir prezidento, numatantį pirmalaikius prezidento
rinkimus. Tačiau susitarimas nebuvo įgyvendintas, nes V.
Janukovyčius pabėgo į Rusiją.
Susidarius valdžios vakuumui, parlamentas šalies vadovu
paskelbė savo pirmininką Aleksandrą Turčynovą. Premjeru tapo vienas
opozicijos lyderių Arsenijus Jaceniukas.
Gegužę Ukrainos prezidentu buvo išrinktas Petro Porošenka, o
spalį įvyko Aukščiausiosios Rados rinkimai. Šiuos rezultatus
pripažįsta ir Rusija. Todėl Maskvos teismo sprendimas turi daugiau
simbolinę nei teisinę reikšmę.
V. Oleinikas pasinaudojo Rusijos
civilinės teisės paragrafu, anot kurio, teismas gali konstatuoti
faktus, turinčius tolesnių teisinių padarinių. Paragrafe kalbama
apie šeimos teisę, tėvystę ir „kitus teisiškai svarbius faktus“.