Rugpjūtį Akihito pareiškė, kad jis dėl garbaus amžiaus ir prastėjančios sveikatos galbūt nebegalės vykdyti savo pareigų. Šis pareiškimas sudarė sąlygas Japonijai rengtis istoriniam atsistatydinimui.
Imperatoriškieji rūmai paskelbė, kad maždaug 58 600 žmonių klausėsi monarcho kalbos. Oras buvo malonus, daug žmonių mojavo Japonijos vėliavėlėmis ir šaukė „Banzai“ („Tegyvuoja“).
„Prasidedant šiems metams linkiu laimės ir ramybės žmonėms pasaulyje ir mūsų šalyje“, – iš stiklu dengto rūmų balkono, kur jį supo kiti imperatoriškosios šeimos nariai, pasakė Akihito. Imperatoriaus kalbą tiesiogiai transliavo televizija.
Svarstymai dėl jo išėjimo į pensiją jau vyksta – patariamojoje taryboje, kurią rugsėjo mėnesį įsteigė premjeras Shinzo Abe. Taryba aiškinasi galimą teisinį imperatoriaus pasitraukimo mechanizmą, kurio šiuo metu nėra.
Akihito pasitraukimui visuomenė pritaria, rodo neseniai atliktos apklausos. Monarchui atsistatydinus sostą perims jo vyriausiasis sūnus – princas Naruhito.
Akihito yra atlikta operacija dėl prostatos vėžio; imperatorius taip pat skundėsi širdies veiklos sutrikimais. Apie abi šias ligas jis užsiminė rugpjūčio pareiškime, nors ir pabrėžė, kad šiuo metu jo sveikata gera.
Spėlionės dėl Akihito ateities prasidėjo pernai, pasirodžius pranešimams, jog jis patikėtiniams pasakė, kad norėtų per kelerius artimiausius metus atsistatydinti. Tai būtų pirmas Chrizantemų sosto atsisakymas per pastaruosius du šimtmečius.
Akihito noriai priėmė paprasto valstybės simbolio vaidmenį, primestą Japonijos imperatoriams po Antrojo pasaulinio karo. Ankstesni monarchai tarp jų Akihito tėvas Hirohito, buvo laikomi dieviškais asmenimis.
Akihito siekė susitaikymo savo šalyje ir užsienyje dėl karo, kuris vyko jo tėvo vardu, palikimo. Jis aplankė virtinę vietų, kur vyko įnirtingos Ramiojo vandenyno kovos veiksmų teatro kautynės, įskaitant Okinavą Japonijoje ir Saipaną, Palau bei Filipinus. Imperatorius ten meldėsi už visų žuvusiųjų sielas.
