Rugpjūtį Akihito pareiškė, kad jis dėl garbaus amžiaus ir
prastėjančios sveikatos galbūt nebegalės vykdyti savo pareigų.
Šis pareiškimas sudarė sąlygas Japonijai rengtis istoriniam
atsistatydinimui.
Imperatoriškieji rūmai paskelbė, kad maždaug 58 600 žmonių
klausėsi monarcho kalbos. Oras buvo malonus, daug žmonių mojavo
Japonijos vėliavėlėmis ir šaukė „Banzai“ („Tegyvuoja“).
„Prasidedant šiems metams linkiu laimės ir ramybės žmonėms
pasaulyje ir mūsų šalyje“, – iš stiklu dengto rūmų balkono,
kur jį supo kiti imperatoriškosios šeimos nariai, pasakė Akihito.
Imperatoriaus kalbą tiesiogiai transliavo televizija.
Svarstymai dėl jo išėjimo į pensiją jau vyksta –
patariamojoje taryboje, kurią rugsėjo mėnesį įsteigė premjeras
Shinzo Abe. Taryba aiškinasi galimą teisinį
imperatoriaus pasitraukimo mechanizmą, kurio šiuo metu nėra.
Akihito pasitraukimui visuomenė pritaria, rodo neseniai atliktos
apklausos. Monarchui atsistatydinus sostą perims jo vyriausiasis
sūnus – princas Naruhito.
Akihito yra atlikta operacija dėl prostatos vėžio; imperatorius
taip pat skundėsi širdies veiklos sutrikimais. Apie abi šias ligas
jis užsiminė rugpjūčio pareiškime, nors ir pabrėžė, kad šiuo
metu jo sveikata gera.
Spėlionės dėl Akihito ateities prasidėjo pernai, pasirodžius
pranešimams, jog jis patikėtiniams pasakė, kad norėtų per
kelerius artimiausius metus atsistatydinti. Tai būtų pirmas
Chrizantemų sosto atsisakymas per pastaruosius du šimtmečius.
Akihito noriai priėmė paprasto valstybės simbolio vaidmenį,
primestą Japonijos imperatoriams po Antrojo pasaulinio karo.
Ankstesni monarchai tarp jų Akihito tėvas Hirohito, buvo
laikomi dieviškais asmenimis.
Akihito siekė susitaikymo savo šalyje ir užsienyje dėl karo,
kuris vyko jo tėvo vardu, palikimo. Jis aplankė virtinę vietų, kur
vyko įnirtingos Ramiojo vandenyno kovos veiksmų teatro kautynės,
įskaitant Okinavą Japonijoje ir Saipaną, Palau bei Filipinus.
Imperatorius ten meldėsi už visų žuvusiųjų sielas.