Atidžiai stebimame Senato posėdyje vyriausieji žvalgybos pareigūnai vieningu frontu kartojo savo išvadą, kad Maskva kišosi į pernykštę kampaniją ir kad kibernetinis kišimasis kelia „didelę grėsmę“ Jungtinėms Valstijoms – su tokia išvada išrinktasis prezidentas Donaldas Trumpas vis atsisako sutikti.
„Kampanija buvo daugialypė. Taigi, įsibrovimas buvo tik dalis jos, dar buvo ir klasikinė propaganda, dezinformacija, melagingos naujienos“, – sakė Nacionalinės žvalgybos direktorius Jamesas Clapperis Senatui.
Kai D.Trumpas vis dar tebeabejoja Rusijos kišimosi įrodymais, J.Clapperis, Nacionalinio saugumo agentūros vadovas Michaelas Rogersas ir gynybos sekretoriaus pavaduotojas žvalgybos srityje Marcelis Lettre’as sakė Senato komitetui esą įsitikinę, kad Maskva agresyvia puolamąja veikla kibernetinėje erdvėje taikosi į Jungtines Valstijas.
„Mūsų vertinimu, tik aukščiausio rango Rusijos pareigūnai galėjo nurodyti vogti pastarųjų rinkimų duomenis ir atskleisti juos“, – sakoma bendrame žvalgybos vadovų pareiškime Senato Ginkluotųjų pajėgų komitetui.
„Rusija yra visavertė kibernetinė veikėja, kelianti didelę grėsmę JAV vyriausybei, karinei, diplomatinei, komercinei ir esminei infrastruktūrai bei pagrindiniams išteklių tinklams“, – nurodė jie.
Senate per pirmąjį viešą įtariamo Rusijos kišimosi svarstymą nuo spalio mėnesio, kai pasirodė šie kaltinimai, J.Clapperis pareiškė, kad tokia kibernetinė grėsmė meta „iššūkį pasitikėjimui viešuoju sektoriumi, informacijos patikimumu, tarnybomis ir institucijomis“
„Rusija aiškiai pasirinko dar agresyvesnę kibernetinę laikyseną, dar labiau stiprindama šnipinėjimo operacijas, paviešindama per tas operacijas pavogtus duomenis ir taikydamasi į svarbias infrastruktūros sistemas“, – sakė jis.
