Atidžiai stebimame Senato posėdyje vyriausieji žvalgybos
pareigūnai vieningu frontu kartojo savo išvadą, kad Maskva kišosi
į pernykštę kampaniją ir kad kibernetinis kišimasis kelia
„didelę grėsmę“ Jungtinėms Valstijoms – su tokia išvada
išrinktasis prezidentas Donaldas Trumpas vis
atsisako sutikti.
„Kampanija buvo daugialypė. Taigi, įsibrovimas buvo tik dalis
jos, dar buvo ir klasikinė propaganda, dezinformacija, melagingos
naujienos“, – sakė Nacionalinės žvalgybos direktorius Jamesas
Clapperis Senatui.
Kai D.Trumpas vis dar tebeabejoja Rusijos kišimosi įrodymais,
J.Clapperis, Nacionalinio saugumo agentūros vadovas Michaelas
Rogersas ir gynybos sekretoriaus pavaduotojas
žvalgybos srityje Marcelis Lettre’as sakė Senato
komitetui esą įsitikinę, kad Maskva agresyvia puolamąja veikla
kibernetinėje erdvėje taikosi į Jungtines Valstijas.
„Mūsų vertinimu, tik aukščiausio rango Rusijos pareigūnai
galėjo nurodyti vogti pastarųjų rinkimų duomenis ir atskleisti
juos“, – sakoma bendrame žvalgybos vadovų pareiškime Senato
Ginkluotųjų pajėgų komitetui.
„Rusija yra visavertė kibernetinė veikėja, kelianti didelę
grėsmę JAV vyriausybei, karinei, diplomatinei, komercinei ir esminei
infrastruktūrai bei pagrindiniams išteklių tinklams“, – nurodė
jie.
Senate per pirmąjį viešą įtariamo Rusijos kišimosi
svarstymą nuo spalio mėnesio, kai pasirodė šie kaltinimai,
J.Clapperis pareiškė, kad tokia kibernetinė grėsmė meta
„iššūkį pasitikėjimui viešuoju sektoriumi, informacijos
patikimumu, tarnybomis ir institucijomis“
„Rusija aiškiai pasirinko dar agresyvesnę kibernetinę
laikyseną, dar labiau stiprindama šnipinėjimo operacijas,
paviešindama per tas operacijas pavogtus duomenis ir taikydamasi į
svarbias infrastruktūros sistemas“, – sakė jis.