Penktadienį paskelbtame interviu dienraščiui „The Wall Street Journal“ D.Trumpas pareiškė, kad „bent jau kurį laiką“ išlaikys sankcijas, kurias gruodžio mėnesį dėl įtariamų kibernetinių atakų Rusijai įvedė kadenciją baigiančio prezidento Baracko Obamos administracija.
Tačiau išrinktasis prezidentas davė suprasti, kad jei Rusija padės JAV įgyvendinti svarbiausius tikslus, pavyzdžiui, kovoti su ekstremistais, jis gali apskritai panaikinti šias baudžiamąsias priemones.
„Jeigu mums pavyks susitarti ir jeigu Rusija mums iš tikrųjų padės, kodėl kas nors turėtų taikyti sankcijas?“ – sakė jis.
D.Trumpas pareiškė esąs pasirengęs susitikti su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, kai sausio 20 dieną oficialiai pradės eiti valstybės vadovo pareigas.
Respublikonas milijardierius įžvelgia galimybių bendradarbiauti su Maskva kovoje su „Islamo valstybe“ (IV) ir kitomis džihadistų grupuotėmis, yra ne kartą išreiškęs susižavėjimą V.Putinu ir tik nenoriai sutinka su JAV žvalgybos išvada, kad Rusijos prezidento nurodymu rusų programišiai kišosi į JAV prezidento rinkimus.
Kalbėdamas apie Taivano diplomatinio nepripažinimo tradiciją, kurios jau daugelį metų laikosi JAV, D.Trumpas pareiškė: „Dėl visko gali būti deramasi, įskaitant „vieną Kiniją“.
D.Trumpas jau supykdė Kiniją telefonu pasikalbėdamas su Taivano prezidente Tsai Ing-wen, kai ši paskambino pasveikinti jį su rinkimų pergale. Taip išrinktasis prezidentas pažeidė dešimtmečius trukusią Baltųjų rūmų diplomatinę tradiciją tiesiogiai nebendrauti su šios salos vadovais.
Gindamas šį savo žingsnį D.Trumpas sakė dienraščiui: „Pernai mes jiems pardavėm karinės įrangos už 2 mlrd. dolerių. Galime jiems parduoti naujausios ir puikiausios 2 mlrd. dolerių vertės karinės įrangos, bet mums neleidžiama atsiliepti į telefono skambutį. Visų pirma būtų buvę labai nemandagu neatsakyti į šį skambutį.“
Pekinas laiko Taivaną atsiskyrusia provincija, kurią reikėtų susigrąžinti, esant reikalui ir jėga.
D.Trumpas yra pagrasinęs, kad nesitaikstys su, anot jo, nesąžininga Kinijos prekybos praktika, ir užsiminė, kad „vienos Kinijos“ politika gali tapti spaudimo priemone kituose ginčuose.
Sankcijas pratęsė Tuo metu kadenciją baigiantis JAV prezidentas Barackas Obama penktadienį dar metams pratęsė sankcijas Rusijai, paskelbtas 2014 metais dėl krizės Ukrainoje, pranešė Baltieji rūmai. Prezidento įsakas turės būti paskelbtas federalinės administracijos oficialiajame leidinyje ir pateiktas Kongresui.
Be to, B.Obama penktadienį išsiuntė Atstovų Rūmų ir Senato pirmininkams laišką ir informavo juos apie pratęsiamas sankcijas Rusijai, kurių terminas turėjo sukakti kovą.
„Asmenų, žlugdančių demokratijos procesus ir institucijas Ukrainoje, veiksmai ir politika kelia pavojų taikai, saugumui, stabilumui, suverenumui ir šios šalies teritoriniam vientisumui, taip pat prisideda prie nesąžiningo turto pasisavinimo.
Be to, Rusijos vyriausybės veiksmai ir politika, įskaitant Krymo aneksiją ir jėgos naudojimą Ukrainoje, toliau kelia nepaprastą ir ypatingą grėsmę Jungtinių Valstijų nacionaliniam saugumui ir užsienio politikai. Todėl priėmiau sprendimą, kad būtina pratęsti nepaprastosios padėties režimą, kaip numatoma įsake dėl Ukrainos“, – sakoma prezidento laiške.
2014 metų kovą paskelbtu įsaku B.Obama įvedė sankcijas Rusijai ir pasiūlė įšaldyti Jungtinių Valstijų kontroliuojamus aktyvus, priklausančius „asmenims, prisidėjusiems prie padėties Ukrainoje išsivystymo“, kai Rusija aneksavo Ukrainai priklausantį Krymą.
Vėliau sankcijų sąrašas buvo išplėstas, įtraukiant į jį asmenis ir juridinius subjektus, laikomus prisidėjusiais prie Ukrainos suverenumo žlugdymo ir sukėlusius grėsmę šios šalies saugumui.
„Nepaprastoji padėtis, paskelbta 2014 metų kovo 6 dieną, ir priemonės, įvestos siekiant išspręsti šią padėtį, turi būti tęsiamos po 2017 metų kovo 6 dienos“, – nurodė B.Obama.