Švedė Anna Wieslander, Atlanto tarybos Šiaurės
Europos padalinio direktorė: ateina sandorių politika
– Baltijos jūros regiono saugumas labai priklausomas nuo JAV.
Didžiausias skirtumas tarp Obamos ir Trumpo administracijų – kad
akcentuojami kitokie interesai, bet ne vertybės. Taigi, „vientisos,
laisvos ir taikios“ Europos idėja ir jos gynimas tebėra aiškiai
pabrėžiami Baltijos jūros regione.
Iki šiol buvo nedaug ženklų, kad naujoji administracija vadovausis šia vizija, ir tai kelia
nerimą. Atrodo, kad ji labiau kliausis sandorių principais:
pavyzdžiui, pabrėždama gynybai skiriamas išlaidas mainais į
sąjungininkų palaikymą.
Tai yra didelis pokytis, didinantis
nesaugumą regione. Vis dėlto padariniai tikriausiai taps labiau
pastebimi ilguoju laikotarpiu. Trumpuoju laikotarpiu NATO ir ES
narystė kartu su sustiprintu NATO ir JAV priešakiniu dalyvavimu
Rytų sparne Lietuvai bus stabilizuojantys veiksniai.
Olandas Robas de Wijkas, Hagos strategijų studijų centro
įkūrėjas: gali būti nauja Jalta
– Stebime liberalios Vakarų tvarkos pabaigą, tai savaime lemia
netikrumą ir nestabilumą. Tarp Rusijos ir JAV vyks diskusijos dėl
įtakos sferų, nedalyvaujant europiečiams. Tai gali reikšti
Ukrainos, Gruzijos ir kitų šalių narystės NATO ir
ES blokavimą.
D.Trumpo komanda kalba apie sankcijų švelninimą
mainais į branduolinių ginklų arsenalo sumažinimą, o sankcijų
panaikinimas reikštų Krymo aneksijos legitimizavimą. Sutarus dėl
Ukrainos neutralumo, Baltijos šalys galėtų likti Vakarų įtakos
sferoje. Amerikos ir Rusijos sutarimas dėl įtakos sferų Europoje
reikštų naują Jaltą.
Trumpuoju laikotarpiu tai galėtų
užtikrinti stabilumą, bet ilgalaikėje perspektyvoje užprogramuoja
didžiules problemas, nes būtų atimama valstybių pasirinkimo
teisė. NATO buvimas Baltijos šalyse gali priklausyti nuo to, kiek
europiečiai finansuos gynybą – jei nepakankamai, Amerikos saugumo
garantijos gali silpnėti.