JAV lyderis pareigūnams nurodė pradėti „planuoti, kurti ir
statyti fizinę sieną palei pietinį pasienį“ bei išspręsti
galbūt dar sudėtingesnį jos finansavimo klausimą.
„Valstybė be sienų nėra valstybė“, – sakė D.Trumpas,
pakartodamas buvusio prezidento Ronaldo Reagano žodžius, atvykęs į Krašto saugumo departamentą, kur pasirašė
du vykdomuosius įsakus.
„Nuo šiandien Jungtinės Amerikos Valstijos atgauna savo sienų
kontrolę“, – sakė respublikonas.
Imigracijos suvaldymas buvo esminė D.Trumpo rinkimų kampanijos
dalis.
Vienas pagrindinių jo politikos pasiūlymų buvo pastatyti tvorą
palei 3,2 tūkst. km ilgio JAV ir Meksikos pasienį.
Dalis pasienio jau yra užtverta, tačiau, pasak D.Trumpo, reikia
ištisinės sienos, kad į šalį nebepatektų nelegalūs imigrantai
iš Lotynų Amerikos.
Tokia politika tapo labai aiškia žinute JAV dešiniesiems ir
kraštutiniams dešiniesiems – pagrindiniams D.Trumpo rėmėjams.
Tinklalapio „Politico“ ir viešosios nuomonės tyrimo
bendrovės „Morning Consult“ trečiadienį paskelbti apklausos
rezultatai rodo, kad sienos statyboms pritaria 47 proc. rinkėjų, o
45 proc. respondentų tokio siūlymo nepalaiko.
Ekspertai abejoja, ar tokia siena išties pažabotų nelegalią
imigraciją ir ar ji verta savo kainos – milijardų dolerių.
„Įtariu, kad daugelis Trumpo šalininkų taip pat džiaugtųsi
ir didžiule vidurinio piršto, nukreipto pietų pusėn,
skulptūra“, – sakė įstatymų leidėjas Luisas Gutierrezas.
„Ir viena, ir kita būtų daugmaž vienodai veiksmingos
nacionalinio saugumo strategijos“, – pridūrė jis.
Nepaisant ugningos retorikos, D.Trumpo veiksmai nebuvo nuoseklūs,
nes jis dar nežinojo, iš kur gauti lėšų finansuoti šį
projektą.
Respublikonų kontroliuojamas Kongresas turėtų numatyti skirti
keliais milijardais dolerių daugiau, jei ta siena būtų baigiama
statyti.
D.Trumpo partija pastarąjį dešimtmetį ragino laikytis tvarią
biudžeto politiką, tad dėl naujojo plano atsitverti nuo Meksikos
gali tekti sumažinti finansavimą kitoms jau veikiančioms
programoms.
Interviu televizijai MSNBC Atstovų Rūmų pirmininkas Paulas
Ryanas jau pareiškė, kad Kongresas blokuos prašymą
skirti lėšų sienos statybai. Jis pridūrė, kad prognozuojama šio
projekto vertė – 8–14 mlrd. dolerių – yra „apytikriai
teisinga“.
D.Trumpas taip pat nurodė per 180 dienų atlikti sienos statybos
sąlygų tyrimą.
Didžiąją dalį žemės, ant kurios būtų statoma ši siena,
reikėtų perimti iš privačių savininkų Teksase, Teksaso valstijos
arba genčių valdžios.
Dėl to gali prireikti ilgų teisinių procesų, politinių
veiksmų ir nemažų lėšų kompensacijoms už nusavinamą žemę.
„Vienintelis tikras sprendimas, kaip reformuoti mūsų
imigracijos sistemą –priimti išsamią imigracijos reformą, kuri
suteiktų galimybę gauti pilietybę 11 milijonų“ nelegalių
migrantų, esančių Jungtinėse Valstijose, sakė Senato demokratų
lyderis Chuckas Schumeras.
D.Trumpas yra pažadėjęs priversti už sieną susimokėti
Meksiką, tačiau šio šalies vyriausybė ne kartą yra sakiusi to
daryti nesiruošianti.
„Galiausiai paaiškės, kas vyksta su Meksika – ruošiamės
pradėti tas derybas pakankamai greitai. Ir kažkokia forma mums
Meksika tai kompensuos“, – televizijai ABC anksčiau trečiadienį
sakė D.Trumpas.
Prezidento patarėjai kaip vieną iš būdų „priversti Meksiką
susimokėti“, apsvarstė galimybę pakelti mokestį už sienos
kirtimą.
Dar viena priemonė gauti lėšų sienos statybai – išnaudoti
lėšas, kurias meksikiečiai migrantai siunčia namo. Pernai bendra
suma sudarė 25 mlrd. dolerių (per 23 mlrd. eurų).
„Yra daug skirtingų būdų, kaip priversti Meksiką prie šito
prisidėti, ir yra skirtingų būdų nustatyti, kaip būtent jie
sumokės“, – interviu MSNBC sakė P.Ryanas.
Vis dėlto jis pripažino, kad JAV turės „sumokėti už
(sieną) pačioje pradžioje“.
Tuo tarpu Meksikos užsienio reikalų ministras Luisas Videgaray ir ekonomikos ministras Ildefonso Guajardo šiuo metu Vašingtone ruošiasi prezidento
Enrique Pena Nieto vizitui, suplanuotam sausio
31 dieną.
„Yra labai aiškių raudonų linijų, kurios privalo būti
nubrėžtos pačioje pradžioje“, – prieš pat išvykdamas
televizijai „Televisa“ sakė I.Guajardo.
Paklaustas, ar jo šalis vengtų derybų dėl sienos ir jos
finansavimo, jis atsakė: „Žinoma.“
Uždrausti atvykti musulmonams?
Pranešama, kad D.Trumpas taip pat svarsto idėją uždrausti į
šalį atvykti pabėgėliams iš musulmoniškų šalių, tokių kaip
Sirija.
Remiantis Jungtinių Tautų duomenimis, vien į kaimynines šalis
pabėgo apie 4,8 mln. sirų. Į Jungtines Valstijas atvyko maždaug 18
tūkst. Sirijos piliečių.
Buvę pareigūnai sakė, kad D.Trumpas galėtų sulėtinti
migrantų antplūdį, jei atimtų lėšas, skiriamas prašymams dėl
vizų apdoroti, taip pat jeigu sumažintų arba sustabdytų migrantų
kvotas ir programas.
Vis dėlto toks žingsnis dar prieš jį paskelbiant sulaukė
įnirtingo pasipriešinimo.
„Pabėgėlių draudimas nepadarys Amerikos saugesnės, – sakė
Stephenas Yale‘is-Loehras iš Cornellio
(Kornelio) teisės mokyklos. – Pabėgėliai iš Sirijos jau dabar
turi pereiti 21 žingsnio patikrinimą, kuris trunka 18–24
mėnesius.“
„JAV pilietybės ir imigracijos tarnybos Kongresui 2016 metų
rugsėjį sakė, kad nuo Rugsėjo 11-osios pabėgėliai nėra įvykdę
nė vieno teroristinio smurto išpuolio“, – pridūrė jis.