JAV atšauks sankcijas Rusijai, jei ši grąžins Krymą Ukrainai

Pirmą kartą kalbėdama Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje, naujoji JAV ambasadorė pažymėjo, kad Rusijai dėl 2014 metais įvykdytos Krymo aneksijos Vašingtono įvestos sankcijos nebus atšauktos, kol Maskva nesugrąžins šio pusiasalio Ukrainai.

„Mes tikrai norime pagerinti mūsų santykius su Rusija. Tačiau labai prasta situacija Rytų Ukrainoje reikalauja aiškaus ir tvirto Rusijos veiksmų pasmerkimo“, – sakė N.Haley.

Suintensyvėję susirėmimai Rytų Ukrainoje tapo pirmuoju išbandymu naujajai Baltųjų rūmų administracijai dėl jos politikos  Rusijos atžvilgiu, todėl N.Haley kalbos buvo įdėmiai klausoma siekiant pastebėti kokius nors galimo politikos kurso  pasikeitimo ženklus.

Ambasadorė savo kalbą pradėjo konstatuodama, jog pirmą kartą kreipdamasi į Saugumo Tarybą, ji, „deja“, yra priversta „pasmerkti agresyvius Rusijos veiksmus“. Ji tai pavadino ankstesnių JAV pareiškimu „pakartojimu“.

„Jungtinės Valstijos yra kartu su Ukrainos žmonėmis, kurie beveik trejus metus priversti kentėti dėl Rusijos okupacijos ir karinės intervencijos“, – pažymėjo N.Haley.

„Kol Rusija ir jos remiami separatistai negerbs Ukrainos suvereniteto ir teritorinio vientisumo, ši krizė tęsis“, – pridūrė ji.

Jungtinės Valstijos „toliau smerkia Rusijos vykdoma Krymo okupaciją ir ragina nedelsiant ją nutraukti“, pažymėjo ambasadorė.

„Krymas yra Ukrainos dalis. Dėl Krymo mūsų įvestos sankcijos nebus atšauktos, kol Rusija negrąžins pusiasalio kontrolės Ukrainai“, – sakė diplomatė.

N.Haley komentarai atitiko ankstesnės JAV administracijos pareiškimus šiuo klausimu. Tačiau Rusijos ambasadorius Vitalijus Čiurkinas pareiškė pajutęs tono pasikeitimą.

„Aš pajutau, kad tonas šiek tiek pasikeitė“, – sakė jis žurnalistams po Saugumo Tarybos posėdžio.

„Tai tik kelio pradžia, ir reikia tikėtis, kad šis kelias atves prie kažko labiau konstruktyvaus“, – pridūrė V.Čiurkinas.

Nuo sekmadienio smarkiai suintensyvėjusios kovos Avdijivkos apylinkėse pakurstė nerimą dėl humanitarinės krizės, nes atšiauriomis žiemos sąlygomis be šildymo ir vandens ten yra likę apie 20 tūkst. žmonių.

Per raketų ir minosvaidžių atakas žuvo mažiausiai 25 žmonės.

„Šis smurto eskalavimas turi liautis“, – sakė N.Haley ir pažadėjo JAV paramą Minsko susitarimams, kurie buvo pasirašyti siekiant užbaigti konfliktą.

Ukraina ir Rusija apsikeitė kaltinimų lavina dėl atsakomybės už suintensyvėjusį smurtą.

Ukrainos ambasadorius Volodymyras Jelčenka kaltino Rusiją, kad ji trukdo atkurti elektros tiekimą į Avdijivką.

„Tai yra dar vienas akivaizdus įrodymas, kad Kremlius siekia sukelti humanitarinę krizę Avdijivkoje, kaip Rusijos armija padarė Alepe“, – sakė ambasadorius, turėdamas galvoje Sirijos režimo pajėgų su Rusijos karine pagalba užimtą miestą.

V.Čiurkinas savo ruožtu kaltino Kijevą, esą jis kurso konfliktą norėdamas pritraukti tarptautinį dėmesį ir sulaukti naujosios JAV administracijos paramos.

„Kijevas mėgina pasinaudoti susirėmimais, kuriuos jie patys pradėjo, kaip pretekstu pasitraukti iš Minsko susitarimų“, – aiškino jis.

Minsko susitarimuose, kurie buvo pasirašyti tarpininkaujant Prancūzijai ir Vokietijai, numatyta virtinė žingsnių konfliktui Rytų Ukrainoje užbaigti, tačiau jų įgyvendinimas stringa.

„Matyt, tokiu būdu Kijevas siekia, kad jų pačių išprovokuota krizė toliau liktų tarptautinėje darbotvarkėje, ir tuo pačiu stengiasi savo neprotinga konfrontacine politika įtraukti į tai naujai išrinktus valstybių vadovus“, – sakė V.Čiurkinas.

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka ketvirtadienį dėl atsinaujinusio konflikto Rytų Ukrainoje paprašė daugiau tarptautinio spaudimo Rusijai. Nuo 2014 metų konfliktas Ukrainoje nusinešė jau beveik 10 tūkst. gyvybių. Daugiau nei 2 tūkst. aukų buvo civiliai žmonės.

Ketvirtadienio rytas pramoninėje Avdijivkoje prasidėjo raketų ugnies aidu ir vienos į apšaudymą patekusios moters mirtimi. Vėliau apšaudymai tęsėsi, ir žuvo dar du vietos gyventojai.

Separatistai sakė, kad per kovas žuvo dar vienas jų kovotojas, tuo tarpu Ukrainos kariuomenė pranešė apie dviejų karių  netektį.

Kariuomenės pareigūnai šimtams žmonių dalijo košę ir arbatą, išvirtą laikinose lauko virtuvėse, o aplink buvo girdėti sprogstantys sviediniai.

Jie taip pat įkūrė septynias stovyklas, kur žmonės gali sušilti, nes naktį lauke temperatūra nukrinta iki minus 20 laipsnių  Celsijaus.

„Dabar gaminame grikių ir sorų košę“, – sakė 40 metų kariškis, vardu Tarasas.

„Tikimės vakare gauti mėsos konservų“, – sakė jis AFP.

Pramoninį Avdijivkos miestą separatistai buvo užėmę vos prasidėjus konfliktui 2014-ųjų balandį, kai buvo nuverstas prorusiškas Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius. Visgi po kelių mėnesių vyriausybės pajėgos atsikovojo tą miestą.

Jame įsikūrusi didžiulė kokso gamykla, kurios gaminamos dujos naudojamos šildymui ir elektrai gaminti. Be to, šalia šio  miesto yra svarbių kelių, kuriais separatistų kovotojai gabena savo ginklus ir mašinas.

Maskva ir Kijevas trečiadienį sutarė dėl naujų paliaubų, kurios taip pat atvertų kelią evakuacijai iš suniokoto miesto.

Tačiau kokso gamyklos atstovas Dmytro Muraška AFP sakė, kad žmones, kurie bandė pabėgti iš Avdijivkos, smarkiai apšaudė, ir jie buvo priversti grįžti atgal.

Vienas ukrainiečių karys iš Kijevo, prisistatęs „Zoosodo“ slapyvardžiu, sakė esantis įsitikinęs, kad kautynėms vadovauja rusų pajėgos.

„Niekas kitas negalėtų taip gerai visko sukoordinuoti“, – sakė jis AFP.

Padėtis Ukrainoje pastaruoju metu yra panaši į situaciją 2014 metais, kai vyko aktyviausi karo veiksmai, sako užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

„Situacija praktiškai grįžo į 2014 metų lygį, mūsų vertinimu“, – penktadienį per Seimo Užsienio reikalų komiteto posėdį sakė ministras.

Anot jo, pastarosiomis dienomis intensyvūs apšaudymai vyksta ties Rytų Ukrainos gyvenviete Avdijivka, susirėmimai vyksta ir ties Donecku.

L.Linkevičius teigė, kad žmonės Avdijivkoje šiuo metu gyvena „humanitarinės katastrofos sąlygomis“, jiems nutrauktas  elektros ir šildymo tiekimas.

Posėdyje dalyvavusiam Ukrainos ambasadoriui Lietuvoje Volodymyrui Jacenkivskiui jis žadėjo, kad Lietuvos politinė parama Ukrainai nesiliaus.

„Mažėja tarptautinės bendruomenės dėmesys Ukrainai, todėl mūsų pastangų reikės dar daugiau“, – teigė Lietuvos ministras.

Seimo Užsienio reikalų komitetas taip pat nagrinėjo žmogaus teisių pažeidimus Rytų Ukrainoje ir Rusijos aneksuotame Kryme.

Dėl žmogaus teisių pažeidimų ir paaštrėjusios saugumo situacijos komitetas priėmė du Ukrainą remiančius pareiškimus.

Ukrainos ambasadorius Lietuvoje V.Jacenkivskis komiteto nariams pasakojo, kad šiuo metu Rusijos teritorijoje dėl politinių priežasčių kalinami 17 ukrainiečių.

„Kaip šalis agresorė Rusija toliau ignoruoja Minsko susitarimų dalį dėl apsikeitimo įkaitais ir neteisėtai sulaikytais asmenimis“, – tvirtino diplomatas.

Jis teigė turintis duomenų, kad Rusijos pareigūnai sulaikytus ukrainiečius kankina, vykdo prieš juos psichologinį spaudimą. Pasak ambasadoriaus, Rusija neleidžia Ukrainos pareigūnams susitikti su Rusijoje kalinamais politiniais kaliniais.