Visos 28 Bendrijos šalys demonstravo vienybę, kai pritarė
planui, turinčiam sumažinti masinę migraciją į ES iš Libijos.
Lyderiai susitarė padėti šios Šiaurės Afrikos valstybės
pakrančių apsaugos laivams stabdyti laivus, kurie leidžiasi į
pavojingas keliones per Viduržemio jūrą, kad pasiektų Italiją.
Vis dėlto derybas temdė susirūpinimas dėl naujosios JAV
administracijos. Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as pasmerkė „nepriimtinus“ D.Trumpo komentarus, išreiškiančius palaikymą Didžiosios Britanijos sprendimui palikti ES.
„Jis neturėtų kištis į Europos Sąjungos reikalus, –
žurnalistams sakė F.Hollande'as. – Nepriimtina, kad įvairiais
Jungtinių Valstijų prezidento pareiškimas būtų daromas spaudimas,
kokia turėtų arba neturėtų būti Europa.“
Kiti lyderiai sakė norintys išsaugoti glaudžius
transatlantinius ryšius, bet taip pat privalantys būti realistai,
kai tvarko reikalus su prezidentu, pasisakiusiu už kitų ES narių
išstojimą ir pavadinusiu NATO atgyvena.
„Aišku, esama tam tikro nerimo dėl kai kurių sprendimų,
priimtų“ D.Trumpo, pripažino šio viršūnių susitikimo
šeimininkas Josephas Muscatas. Vis dėlto jis
pridūrė, kad išlieka „supratimas, kad turime angažuotis su
JAV“.
Britanijos ministrė pirmininkė Theresa May,
Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir F.Hollande'as informavo kitus
lyderius apie savo kontaktus su D.Trumpu. Th.May sakė, kad JAV
vadovas lieka „100 proc. įsipareigojęs“ NATO aljansui.
Prieš šį susitikimą retorika buvo įtempta: Europos Vadovų
Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas pareiškė, kad D.Trumpas kartu su
Rusija, Kinija ir islamo ekstremizmu yra tarp pagrindinių
„grėsmių“ Europos Sąjungai sparčiai kintančiame pasaulyje.
Penktadienį D.Tuskas sušvelnino toną ir sakė, kad ryšiai su
Jungtinėmis Valstijomis išlieka ES „aukščiausias politinis
prioritetas“, bet pabrėžė, kad europiečiai dabar privalės
kliautis savimi.
„Žinome, kad dabar neturime jokios kitos išeities, tik atgauti
pasitikėjimą savo pačių jėgomis“, – pridūrė D.Tuskas.
Ypač didelį susirūpinimą Europai sukėlė D.Trumpo draudimas
į JAV atvykti septynių musulmoniškų šalių piliečiams. Austrijos
kancleris Christianas Kernas sakė, kad šis
sprendimas „itin probleminis“.
Planas dėl migracijos iš Libijos
Pati ES tebeturi didelių rūpesčių dėl migracijos, o
viršūnių susitikimas Maltoje buvo įvardijamas kaip svarbus
žingsnis į priekį pastangose sustabdyti atvykėlių iš Libijos
antplūdį. Praeitais metais rizikuodami savo gyvybėmis iš tos
šalies į Europą išplaukė daugiau kaip 181 tūkst. žmonių.
Dėmesys į Šiaurės Afriką nukrypo, kai ES pavyko faktiškai
uždaryti Sirijos pabėgėlių maršrutą į Europą per Egėjo jūrą
ir Graikiją, sudarius prieštaringai vertinamą susitarimą su
Turkija.
Penktadienį, kai ES lyderiai lipo į prabangią jachtą, kad
perplauktų Maltos istorinį uostą į vietą, kur jiems buvo
organizuoti pietūs, gelbėtojų laivai prie Libijos krantų toliau
rinko šimtus žmonių iš palaikių laivų Viduržemio jūroje.
„Dabar Viduržemio jūroje – tikras košmaras“, –
skundėsi labdaros organizacija „Gydytojai be sienų“ (MSF).
ES lyderiai pasirašė naują strategiją, turinčią „sugriauti
verslo modelį“, naudojamą žmonių kontrabandininkų, per praeitus
metus perplukdžiusių iš Libijos į Italiją daugiau kaip 181
tūkst. žmonių, daugiausiai ekonominių migrantų iš Afrikos
valstybių.
Pagal naująjį planą planuojama skirti lėšų ir organizuoti
mokymus Libijos pakrančių apsaugos pareigūnams, kad jie taptų
pajėgesni sustabdyti migrantų laivus prieš jiems pasiekiant
tarptautinius vandenis. Tai pat siekiama kaimyninėms šalims padėti
uždaryti migrantų maršrutus, vedančius į Libiją.
Be to, ES pasitelks į pagalbą pietų Libijos klajoklių gentis,
kad jos suvaldytų per sieną plūstančių žmonių srautą, sakė
J.Muscatas.
Tuo tarpu Italija sudarė susitarimą su Libija įkurti ES
finansuojamų stovyklų neteisėtiems migrantams, kur jie būtų
laikomi iki deportacijos į savo šalis.
Tačiau žmogaus teisių organizacijos perspėja, kad sprendimas
grąžinti migrantų laivus į Libiją gali reikšti, kad vaikai bus
siunčiami atgal į sulaikymo centrus, kur gyvenimo sąlygos itin
prastos.
Viršūnių susitikimą užbaigė 27 lyderių pasitarimas, kuriame
nedalyvavo Th.May. Per jį svarstyta svarbi deklaracija dėl ES
ateities, planuojama paskelbti ateinantį mėnesį Romoje, minint šio
bloko įkūrimo sutarties 60-ąsias metines.
Dvigubas sukrėtimas, sukeltas „Brexit“ referendumo
Britanijoje ir D.Trumpo išrinkimo Amerikoje, privertė ES smarkiai
susimąstyti apie savo vietą pasaulyje ir galimybes atremti
populistinius bei euroskeptiškus judėjimus, norinčius išardyti
Bendriją.
Belgijos premjeras Charles'is Michelis sakė
interviu žurnalui „Time“, kad ES atėjo laikas priimti „labai
stiprių sprendimų“.
„Per pastaruosius kelis mėnesius matėme „Brexit“, matėme
Trumpo išrinkimą – tai reikia, kad dabar Europoje atėjo laikas
judėti“, – sakė jis.