Jau du dešimtmečius prieš imigraciją, daugiakultūriškumą ir Europos Sąjungą kovojusi Danijos liaudies partija sulaukė konkurentės – partijos „Naujoji dešinė“, kuri turi ženkliai griežtesnį toną šių temų atžvilgiu, rašo „Politico“.
„Naujosios dešinės“ lyderė 41 metų architektė Pernille Vermund užsimojo įkurti libertarinę ekonominę sistemą ir įteisinti vienus griežčiausių įstatymų migrantams visoje Vakarų Europoje.
Metė iššūkį pabėgėliams
P.Vermund siekia mokyklose ir viešose institucijose uždrausti dėvėti galvą dengiančias skareles. Be to, ji siekia, kad prieglobstis Danijoje būtų suteikiamas tik kvalifikuotiems Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūros perkėlimo programos nariams.
„Naujosios dešinės“ lyderė taip pat nori, kad Danijos pilietybė būtų suteikiama tik tiems žmonėms, kurie prisideda prie šalies gerovės.
„Tie, kas nesugeba pasirūpinti savimi, gali susirasti kitą gyvenamąją vietą“, – pareiškė P.Vermund.
Tačiau tokios danės kalbos pradėjo neraminti šioje šalyje jau šaknis leisti pradėjusius pabėgėlius. Vienas tokių nuogąstaujančių užsieniečių – mokytojas Fawaz Taha Zatto, prieš dvejus metus pabėgęs iš Sirijos į Daniją.
„Noras prisidėti prie šalies gerovės priklauso nuo to, kaip visuomenė ir valdžia priima tave“, – tvirtino F.T.Zatto.
Nori atitolti nuo Europos
P.Vermund partija „Naujoji dešinė“ taip pat užsimojo išstoti iš Europos Sąjungos bei Pabėgėlių konvencijos, o taip pat stiprinti ryšius su Norvegija ir Jungtine Karalyste, kad Danija galėtų laisvai prekiauti už Bendrijos ribų.
„Kai į priekį žengi taip galingai, kaip mes, visados bus žmonių, kurie tau priešinsis“, – sakė P.Vermund.
Su vyru išsiskyrusi, tris sūnus auginanti P.Vermund „Naująją dešinę“ įkūrė 2015 metų spalį kartu su Peteriu Seieriu Christensenu. Jie abu paliko Konservatoriškąją liaudies partiją po to, kai P.Vermund nepavyko laimėti vietos parlamente.
„Peteris ir aš – mes esame tikrieji konservatoriai, – aiškino P.Vermund. – Manome, kad partija, kuri dabar sėdi Danijos parlamente nebėra konservatoriška.“
Partija „Naujoji dešinė“, turinti apie 3 tūkst. narių, surinko pakankamai parašų, kad galėtų dalyvauti kituose Danijos parlamento rinkimuose, kurie vyks 2019 metais.
Skirtingos apklausos parodė, kad šią partiją remia nuo 2,6 proc. iki 4,5 proc. visų danų. Patekti į Danijos parlamentą partijai reikia surinkti mažiausiai 2 proc. visų balsų.
Nors „Naujosios dešinės“ populiarumas kol kas nėra itin didelis, Danijos politinė sistema yra reprezentacinė, todėl formuojant koalicines vyriausybė itin svarbios mažosios partijos.
Taip pat Danijoje naujos partijos neretai įgauna pagreitį. Pavyzdžiui, partija „Liberalų sąjunga“, dabartinės vyriausybės narė, buvo įkurta vos 2007 metais. O dešiniųjų pažiūrų Danijos liaudies partijos balsuotojai pamažu pradeda remti „Naująją dešinę“.
„Danijos liaudies partija tikrai jaučia spaudimą iš „Naujosios dešines“, – aiškino laikraščio „Berlingske“ politikos ekspertas Thomas Larsenas.
Vagia balsus iš kitų populistų
Jei rinkimai Danijoje vyktų šiandien, Danijos liaudies partijos atstovų parlamente sumažėtų nuo 37 iki 24. Taip iš dalies įvyktų dėl šios partijos skandalo, susijusios su netinkamu ES lėšų panaudojimu, tačiau dalis balsuotojų šią partiją iškeitė į griežtą toną naudojančią „Naująją dešinę“.
Dėl to Danijos liaudies partija pradėjo irgi aštriau pasisakyti apie imigraciją, kad parviliotų balsuotojus atgal į savo gretas.
„Jie bando ištransliuoti žinią vyriausybei ir visuomenei, kad jie nori dar labiau sustiprinti savo politiką pabėgėlių atžvilgiu“, – aiškino Th.Larsenas.
Pirmasis „Naujosios dešinės“ iššūkis laukia jau šių metų lapkritį, kai 51 mieste vyks regioniniai rinkimai.
„Ketiname iškelti po kandidatą visose savivaldybėse, – pareiškė P.Vermund. – Didžiausias iššūkis bus užtikrinti, kad visi Danijoje žinotų, kas mes esame ir kuo mes tikime.“
