Oficialiame atsistatydinimo laiške M.Flynnas pripažino, kad
laikotarpiu iki D.Trumpo inauguracijos „neapdairiai suteikiau
išrinktajam viceprezidentui ir kitiems neišsamios informacijos apie
savo pokalbius telefonu su Rusijos ambasadoriumi“.
Baltieji rūmai nurodė, kad D.Trumpas priėmė M.Flynno
atsistatydinimą po pranešimų, kad trijų žvaigždučių atsargos
generolas dar prieš paskyrimą nacionalinio saugumo patarėju aptarė
JAV sankcijų strategiją su Rusijos ambasadoriumi Sergejumi Kisliaku.
M.Flynnas, kuris anksčiau yra vadovavęs JAV karinei žvalgybai,
tvirtino, kad jam buvo garbė tarnauti Amerikos žmonėms tokiu
„išskirtiniu“ būdu.
Tačiau jis pripažino, kad per neapsižiūrėjimą suteikė
išrinktajam viceprezidentui Mike’ui Pence’ui
„neišsamią informaciją“ apie savo pokalbius telefonu su
S.Kisliaku.
M.Pence’as viešai gynė M.Flynną ir tvirtino, kad šis
neaptarinėjo sankcijų klausimo, todėl paaiškėję faktai sukėlė
abejonių jo paties patikimumu.
„Dėl mano pokalbių telefonu su Rusijos ambasadoriumi.
Nuoširdžiai atsiprašiau prezidento ir viceprezidento, ir jie
priėmė mano atsiprašymą“, – rašo M.Flynnas savo laiške,
kurio kopiją išplatino Baltieji rūmai.
Baltieji rūmai informavo, kad D.Trumpas laikinuoju patarėju
nacionalinio saugumo klausimais paskyrė atsargos generolą
leitenantą Josephą Keitą Kelloggą,
anksčiau dirbusį JAV Jungtiniame štabų vadų komitete.
M.Flynno atsistatydinimas vos pradėjus dirbti naujai
administracijai yra beprecedentis. Jis paliko postą, kai buvo
paviešintos jo pokalbių su Rusijos diplomatu detalės ir padidėjo
spaudimas D.Trumpui imtis veiksmų.
Kelios JAV žiniasklaidos priemonės pirmadienį pranešė, kad
D.Trumpo aukščiausio rango patarėjai šių metų pradžioje buvo
įspėti apie M.Flynno kontaktus su rusais.
Dabar bus keliami klausimai, kas žinojo apie tuos skambučius ir
kodėl D.Trumpas anksčiau nesiėmė veiksmų pakeisti M.Flynną kitu
asmeniu.
Prieš nacionalinio saugumo patarėjo atsistatydinimą Baltųjų
rūmų atstovas spaudai Seanas Spiceris tvirtino,
kad D.Trumpui nebuvo pranešta, jog M.Flynnas aptarinėjo sankcijas;
be to, prezidentas nebuvo įpareigojęs jo tai daryti.
Paklaustas, ar D.Trumpas žinojo, kad M.Flynnas svarstys sankcijų
klausimą su Rusijos pasiuntiniu, S.Spiceris atsakė: „Ne, tikrai
ne. Jokiu būdu“.
Šantažas?
Buvęs karinės žvalgybos vadovas M.Flynnas jau anksčiau buvo
kritikuojamas dėl kontaktų su Rusijos prezidento Vladimiru Putinu.
JAV žiniasklaida pirmadienį pranešė, jog Teisingumo
departamentas buvo įspėjęs Baltuosius rūmus, kad M.Flynnas
suklaidino aukšto rango administracijos pareigūnus apie savo
pokalbių su S.Kisliaku turinį, todėl gali pakliūti į rusų
šantažo pinkles.
Šis įspėjimas buvo perduotas paskutinėmis Baracko Obamos administracijos darbo dienomis. Jį perdavė tuo metu
generalinio prokuroro pareigas ėjusi Sally Yates, kurią
D.Trumpas atleido, kai ji nurodė Teisingumo departamento teisininkams
neginti prieštaringai vertinamo prezidento įsako uždrausti į
šalį atvykti imigrantams.
CNN pranešė, kad JAV nacionalinės žvalgybos direktorius
Jamesas Clapperis ir Johnas Brennanas, tuo metu vadovavęs Centrinei žvalgybos valdybai (CŽV),
priėjo prie bendros nuomonės, kad Baltieji rūmai turėtų būti
informuoti apie šiuos būgštavimus.
Likus kelioms valandoms iki M.Flynno atsistatydinimo kai kurie
D.Trumpo patarėjai tvirtino, kad jis turi visišką prezidento
palaikymą.
Iki šiol M.Flynnas buvo svarbus veikėjas tarp D.Trumpo artimo
rato žmonių. Jis praktiškai nuo pradžių rėmė D.Trumpo siekį
tapti prezidentu, kai tai dar atrodė praktiškai neįgyvendinamas
tikslas.
Jis pasisakė už griežtesnį kursą Irano atžvilgiu bei
švelnesnę politiką dėl Rusijos. Tokia pozicija smarkiai skyrėsi
nuo kurso, kurio laikėsi B.Obamos administracija, įvedusi virtinę
sankcijų Maskvai už jos įvykdytą Krymo aneksiją, paramą
prorusiškiems separatistams Rytų Ukrainoje bei bandymus kištis į
JAV prezidento rinkimus, siekiant padidinti D.Trumpo šansus laimėti.
Vašingtonas ir Maskva taip pat pykosi dėl numanomų karo
nusikaltimų Sirijoje, kur Rusija kaltinama prisidedanti prie
ligoninių ir kitų civilinių taikinių bombardavimo.
Nepaisant to M.Flynnas ragino siekti suartėjimo su Rusija.
Keli įtakingi D.Trumpo Respublikonų partijos nariai prisijungė
prie demokratų raginimų M.Flynnui atsistatydinti dėl situacijos,
įstūmusios valdančiąją partiją į itin nemalonią padėtį.
„Jo pareiga yra būti visiškai skaidriam ir atviram savo
veikloje – kitkas yra nepriimtina“, – sakė Atstovų Rūmų
narys respublikonas iš Kolorado Mike’as Coffmanas.
„Jei jis iš tiesų sąmoningai suklaidino prezidentą, jis
turėtų tučtuojau atsistatydinti“, – sakė kongresmenas.
Tiriamos sąsajos su Maskva
M.Flynnas atsistatydino ketvirtą D.Trumpo prezidentavimo
savaitę, likus kelioms dienoms iki pirmųjų oficialių naujojo
prezidento derybų su Izraelio premjeru Benjaminu Netanyahu. Tokiuose pokalbiuose prezidento patarėjui nacionalinio
saugumo klausimais paprastai tenka itin svarbus vaidmuo.
Ir Teisingumo departamentas, ir Kongresas atlieka tyrimus dėl
galimų D.Trumpo rinkimų kampanijos patarėjų ryšių su Maskva. Be
to, JAV žvalgyba yra nustačiusi, kad V.Putinas asmeniškai įsakė
surengti kibernetines atakas, kurių tikslas buvo paveikti JAV
prezidento rinkimų procesą.
Gruodžio 29 dieną B.Obamos administracija paskelbė sankcijas
keturiems fiziniams ir penkiems juridiniams asmenims Rusijoje ir
išsiuntė iš šalies 35 rusų diplomatus.
Antradienį Rusijos įstatymų leidėjai stojo aršiai ginti
M.Flynną.
Parlamento aukštųjų rūmų – Federacijos Tarybos –
Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Konstantinas Kosačiovas
socialiniame tinkle „Facebook“ parašė, kad patarėjo
nacionalinio saugumo klausimais atleidimas iš pareigų dėl jo
kontaktų su Rusija „nėra tik paranoja, o kažkas dar blogesnio“.
Buvęs parlamento žemųjų rūmų – Valstybės Dūmos –
Tarptautinių reikalų komiteto vadovas Aleksejus Puškovas savo
ruožtu socialiniame tinkle „Twitter“ parašė, kad „taikinys
buvo ne M.Flynnas, bet santykiai su Rusija“.