Mokslininkai susirinko paleisti raketos Šryharikotos kosmodrome
šalies pietuose, o Indijos kosmoso tyrimų organizacijos (ISRO)
vadovui pranešus, kad visi palydovai buvo iškelti, susirinkusieji
ėmė audringai ploti.
„Nuoširdūs sveikinimai ISRO komandai už šią sėkmę“, –
observatorijoje raketos „Polar Satellite Launch Vehicle“ skrydžio
stebėti susirinkusiems mokslininkams sakė ISRO direktorius Kiranas
Kumaras.
Indijos ministras pirmininkas Narendra Modi
netrukus pasveikino mokslininkus su sėkmingu palydovų paleidimu,
kuris pagerino anksčiau Rusijos pasiektą rekordą.
„Šis nuostabus žygdarbis... yra dar vienas išdidus momentas
mūsų mokslininkų bendruomenei ir tautai. Indija sveikina savo
mokslininkus“, – socialiniame tinkle „Twitter“ rašė N.Modi.
Raketa pakilo 9 val. 28 min. vietos (5 val. 58 min. Lietuvos
laiku) ir pasiekė 27 tūkst. km per val. greitį. Visi 104 palydovai
pasiekė orbitą per maždaug pusvalandį, nurodė ISRO.
„Polar Satellite Launch Vehicle“ iškelė 714 kg sveriantį
įprasto dydžio Žemės stebėjimų palydovą ir 103 mažyčius
„nanopalydovus“, kurių bendra masė – 664 kilogramai.
Beveik visi šie nanopalydovai buvo pasiųsti į kosmosą kitų
šalių, tarp jų Izraelio, Kazachstano, Nyderlandų, Šveicarijos,
Jungtinių Arabų Emyratų. Tačiau daugiausiai jų paleido Jungtinės
Valstijos, pasiuntusios 96 aparatus, pažymėjo ISRO.
Indija užsitikrino pasaulio rekordą kaip daugiausiai palydovų
viena raketa iškėlusi šalis.
Ankstesnė rekordininkė buvo Rusija, kurios 2014 birželį
paleista raketa iškėlė 39 palydovus.
Komercinio palydovų iškėlimo į orbitą verslas plečiasi, nes
telefono ryšio, interneto ir kitos bendrovės, taip pat šalys siekia
užsitikrinti modernesnių ir geresnių ryšio priemonių.
Indija konkuruoja su kitais tarptautiniais žaidėjais dėl
didesnės dalies komercinių palydovų iškėlimo rinkoje ir yra
žinoma dėl savo nebrangios kosminės programos.
Pernai birželį Indija pasiekė nacionalinį rekordą, kai
sėkmingai paleido raketą, nešusią 20 palydovų, iš jų 13 –
amerikietiškų.
2013 metais Delis nuskraidino į orbitą aplink Marsą
kibernetinį zondą, o ši misija tekainavo 73 mln. JAV dolerių.
Panašus NASA projektas „Maven Mars“ atsiėjo 671 mln. dolerių.
ISRO taip pat svarsto galimybes pasiųsti zondus į Jupiterį ir
Venerą.
Premjeras ne kartą gyrė taupią savo šalies kosminių
technologijų programą. 2014 metais jis pajuokavo, kad iškelti
keturis užsienio palydovus į orbitą kainuoja pigiau negu sukurti
Holivudo filmą „Gravitacija“ (Gravity).