M.Pence'o kelionė į Vokietiją ir Belgiją yra pirmoji
viceprezidento užsienio kelionė, kurios metu siekiama nuraminti JAV
partnerius Europoje ir Artimuosiuose Rytuose dėl Vašingtono
įsipareigojimų tokioms tarptautinėms organizacijoms kaip NATO ar
Europos Sąjunga, sakė Baltųjų rūmų patarėjai prieš šį
vizitą.
Europos šalys yra sunerimusios dėl Rusijos agresijos, todėl jas
domina D.Trumpo santykiai su Kremliaus vadovu Vladimiru Putinu ir tai,
ar naujasis prezidentas palaikys izoliacionizmo idėjas.
D.Trumpo nacionalinio saugumo patarėjui Michaelui Flynnui
pasitraukus iš pareigų, JAV sąjungininkės iš
naujo turi įvertinti M.Pence'ą ir jo reikšmę naujojoje
administracijoje. M.Flynnas buvo priverstas atsistatydinti
pirmadienį, po pranešimų, kad jis suklaidino M.Pence'ą dėl savo
ryšių su vienu Rusijos diplomatu, apie kuriuos viceprezidentas
sužinojo iš žiniasklaidos.
M.Pence'as penktadienį atvyko į Vokietiją dalyvauti Miuncheno
saugumo konferencijoje, kurioje jis turėtų pasakyti kalbą
šeštadienį ir vėliau susitikti su Vokietijos kanclere Angela
Merkel. Taip pat numatytas M.Pence'o susitikimas su Baltijos šalių
– Estijos, Latvijos ir Lietuvos – lyderiais bei su Ukrainos
prezidentu Petro Porošenka. Visos jos nerimauja dėl Rusijos
agresijos keliamos grėsmės. JAV viceprezidentas dar susitiks su
Turkijos ministru pirmininku Binali Yildirimu.
„Tai yra gana tiesmukai kalbantys žmonės ir jie yra labai
nervingi. Pence'as atrodo kaip suaugęs, – sakė Jameseas Jeffrey
, buvęs JAV ambasadorius Irake ir Vašingtono
Artimųjų Rytų politikos instituto atstovas. – Klausimas, ar
Trumas jo paklausys?“
M.Pence'as taip pat turėtų susitikti su Irako ir Afganistano
lyderiais. Jau pirmosiomis savo prezidentavimo dienomis D.Trumpas
paskelbė apie ketinimus tęsti kovą su „Islamo valstybės“ (IV)
grupuote ir ją nugalėti. Tačiau jis taip pat pareiškė, kad JAV
gali gauti antrą progą pasinaudoti Irako nafta kaip kompensacija už
savo pastangas karo draskomoje šalyje. Tiesa, šią mintį iš karto
atmetė Irako premjeras Haideras al Abadi, kuris
susitiks su M.Pence'u.
D.Trumpo įsakas dėl pabėgėlių priėmimo sustabdymo ir
imigracijos suvaržymų, kurio galiojimas dabar sustabdytas, taip pat
papiktino daugelį šio įsako paliestų musulmoniškų šalių, tarp
jų ir Iraką – JAV sąjungininką kovoje su IV.
JAV sąjungininkės reikalaus iš M.Pence'o įrodymų, kaip
D.Trumpo administracija planuoja bendrauti su Rusija po M.Flynno
atsistatydinimo, JAV aiškinimosi apie Rusijos kišimąsi į JAV
prezidento rinkimus ir D.Trumpo pagyrų V.Putinui praeityje.
Palei Rusijos sieną esančios Europos valstybės nerimauja dėl
galimų glaudesnių JAV ir Rusijos ryšių, D.Trumpui pasamprotavus,
kad galima būtų sušvelninti Rusijai dėl Krymo aneksijos taikomas
sankcijas, sutarus su ja dėl branduolinės ginkluotės ribojimo, taip
pat viename interviu prieš inauguraciją pavadinus NATO atgyvena.
NATO, karinis Europos ir Šiaurės Amerikos demokratinių
valstybių aljansas, buvo sukurtas po Antrojo pasaulinio karo
tarptautiniam bendradarbiavimui stiprinti, kaip atsvara Sovietų
Sąjungos stiprėjimui. 2014 metais 28 valstybių Aljansas ėmėsi
kurti greitojo reagavimo pajėgas, labiausiai pažeidžiamoms NATO
narėms apsaugoti nuo konfrontacijos su Rusija.
Tačiau kandidatuodamas D.Trumpas abejojo, ar jam tapus prezidentu
JAV galės laikytis savo įsipareigojimų NATO organizacijoje. Savo
interviu liepą jis sakė spręsiąs, ar ginti Baltijos respublikas
nuo Rusijos agresijos, priklausomai nuo to, kaip šios šalys „vykdo
savo įsipareigojimus mums“.
M.Pence'as vėliau vyks į Briuselį, kur sekmadienį dalyvaus
susitikimuose, susijusiuose su NATO ir Europos Sąjungos reikalais.
Pirmadienį numatytas jo susitikimas „akis į akį“ su ES Vadovų
Tarybos pirmininku Donaldu Tusku, Europos Komisijos pirmininku Jean-
Claude Junckeriu ir NATO generaliniu
sekretoriumi Jensu Stoltenbergu.