Britanijos, Prancūzijos ir Jungtinių Valstijų pasiūlytą
rezoliuciją Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje palaikė devynios
šalys, o Rusija, Kinija ir Bolivija balsavo prieš. Etiopijos ir
Egipto atstovai balsuodami susilaikė.
Tai buvo septintas kartas, kai pagrindinė Sirijos sąjungininkė
Rusija pasinaudojo veto teise, kad apgintų Damasko režimą. Dar
viena veto teisę turinti valstybė Kinija prie Rusijos pastangų
apsaugoti Siriją prisijungė šešiskart.
Prieš balsavimą Saugumo Taryboje Rusijos prezidentas Vladimiras
Putinas teigė, jog sankcijų Sirijai paskelbimas vykstant taikos
deryboms Ženevoje būtų visiškai nederamas ir pakenktų pastangoms
užbaigti šešerius metus trunkantį karą.
Tuo metu Jungtinių Valstijų atstovė Jungtinėse Tautose Nikki
Haley sakė, jog siūlyta „rezoliucija yra visiškai
derama“.
„Tai liūdna diena saugumo Taryboje, kai jos narės pradeda
teisinti kitas šalis nares dėl savo pačių žmonių žudymo“, –
po balsavimo teigė diplomatė.
„Pasaulis neabejotinai yra pavojingesnė vieta“, – pridūrė
ji.
Jungtinė Karalystė, Prancūzija ir Jungtinės Valstijos siekė
uždrausti pardavinėti sraigtasparnius Sirijai ir įvesti sankcijas
11-ai pareigūnų, daugiausiai karinių vadų, susijusių su 2014 ir
2015 metų atakomis, kurių metu buvo panaudotas cheminis ginklas.
Sankcijos siūlytos po Jungtinių Tautų vadovaujamo tyrimo, kurio
metu nustatyta, jog Sirijos karinės oro pajėgos iš sraigtasparnių
metė chloro bombas ant trijų opozicijos kontroliuotų kaimų.
Tyrėjai taip pat nustatė, kad kai kurias teritorijas Sirijoje
kontroliuojanti grupuotė „Islamo valstybė“ 2015 metais naudojo
įprito dujas.
Sirijos vyriausybė kategoriškai neigia 2011 metais prasidėjusio
konflikto metu naudojusi cheminį ginklą. Šio karo metu žuvo 310
tūkst. žmonių.