„Breivikas nepatiria ir nėra patyręs kankinimų arba
nežmoniško ar žeminančio elgesio“, – sakoma verdikte.
2016 metų balandį Oslo rajono teismas pribloškė A.B.Breiviko
2011 metų atakas išgyvenusius žmones ir jo 77 aukų artimuosius
pripažinęs valstybės kaltę dėl „nežmoniško“ ir
„žeminančio“ elgesio su juo pažeidžiant Europos žmogaus
teisių konvencijos 3-iąjį straipsnį.
Žemesnės instancijos teismo teisėjas pirmiausia atkreipė
dėmesį į ilgą A.B.Breiviko izoliacijos režimą. Jis atskirai nuo
kitų kalinių yra laikomas nuo pat savo arešto atakų dieną ir jo
advokatai įrodinėjo, kad tai kenkia jo psichinei sveikatai.
Norvegijos valstybė pateikė apeliaciją.
Sausio mėnesį per apeliacijos svarstymą Šieno kalėjime, kur
dabar kalinamas šis 38 metų neonacis, valstybės teisininkai
įrodinėjo, kad toks griežtas režimas yra pateisinamas, nes kalinys
yra pavojingas.
Valstybė taip pat sakė, kad griežtą režimą kompensuoja
skirdama jam, be kitų dalykų, tris gerai įrengtas kameras ir
papildomą bendravimą su sargybiniais bei kalėjimo lankytoju.
2011 metų liepą policininku persirengęs A.B.Breivikas Darbo
partijos jaunimo stovykloje Utiojos saloje persekiojo ir nušovė 69
žmones, daugiausia – paauglius. Prieš tai aštuoni žmonės žuvo
jam susprogdinus bombą prie vyriausybinio pastato Osle.
Jis sakė savo aukas žudęs todėl, kad jos vertino
daugiakultūriškumą.
Šį trečiadienį trys Oslo apeliacinio teismo teismo teisėjai
taip pat nuspręs ir dėl kito klausimo. A.B.Breivikas įrodinėjo,
kad Norvegija taip pat pažeidžia Europos žmogaus teisių
konvencijos 8-ąjį straipsnį dėl jo teisės į privatumą,
griežtai kontroliuodama jo susirašinėjimą su išoriniu pasauliu.
Žemesnės instancijos teismas šiuo klausimu nusprendė
valstybės naudai ir pažymėjo, kad A.B.Breivikas tebėra pavojingas
žmogus, kuris vis dar bando skleisti savo kraštutinę dešiniojo
sparno ideologiją ir suburti sekėjų tinklą.