Trečiadienį bendroje su Estijos užsienio reikalų ministru
Svenu Mikseriu spaudos konferencijoje Taline S.Gabrelis pažymėjo,
kad 2014 metais per NATO viršūnių susitikimą Velse Aljanso narės
pažadėjo stengtis didinti išlaidas gynybai.
„NATO valstybės pažadėjo per ateinančius 10 metų judėti
išlaidų gynybai padidinimo iki 2 proc. bendrojo vidaus produkto
kryptimi“, – priminė S.Gabrielis.
Tačiau „NATO nenusprendė, kad per 10 metų kiekviena valstybė
privalo išlaidas gynybai padidinti iki 2 proc. BVP“, sakė jis.
Pasak jo, „Europa turi pripažinti, jog praėjo laikai, kuomet
JAV teko pagrindinė mūsų gynimo našta, nes JAV BVP savo dydžiu
palyginamas su Europos BVP ir nėra jokio pagrindo iš JAV reikalauti
daugiau“.
Vokietijos diplomatijos vadovas netiki, kad šiuolaikiniame
pasaulyje galima užtikrinti saugumą vien išlaidomis gynybai.
„Daugumos problemų, susijusių su karais ir pabėgėliais, negalima
išspręsti vien išlaidų gynybai didinimu“, – sakė jis.
„Europos saugumas – tai ne nupirkti tankai ir kita įranga,
tai – architektūra, diplomatija, darbas daugeliu frontų“, –
pažymėjo Vokietijos ministras.
Jis išreiškė nuogąstavimą, kad „Vokietijos išlaidų
gynybai padidinimas iki 2 proc. BVP gali sukelti nepatogumų
kaimyninėms valstybėms“.
„Privalome pagalvoti, ar tinka Europai tokia Vokietija, kuri į
ginkluotę investuoja 60 mlrd. eurų: tiek bus, jeigu bus pasiektas 2
proc. tikslas. Tai reikš tokią karinę persvarą Europoje, kokią,
mano nuomone, mūsų kaimynai nebūtinai nori pamatyti“, – sakė
ministras.
Tuo tarpu Estijos užsienio reikalų ministerijos vadovas
S.Mikseris pakartojo ankstesnę savo šalies poziciją dėl
būtinybės išlaidas gynybai padidinti iki 2 proc. BVP. Jis
pažymėjo, kad Estija yra viena iš nedaugelio NATO narių, kurių
išlaidos gynybai atitinka Aljanso rekomenduojamus kriterijus.
Pasak S.Mikserio, Estija yra priversta tokiu būdu reaguoti į
Rusijos vadovybės pasirengimą „panaudoti karinę jėgą savo
politinėms ambicijoms įgyvendinti“.
„Kadangi Rusijos vadovybė vis dėlto nėra neracionali, jos
elgesį galima sulaikyti. Tai reiškia, kad jeigu pasaulinė bendrija,
NATO, Europa pademonstruos savo bendrą ištikimybę regiono
gynybai, šioms grėsmėms galima užkirsti kelią. Būtent tai
darė NATO, nuosekliai įgyvendindama iš pradžių viršūnių
susitikimo Velse, o paskui – Varšuvos viršūnių susitikimo
sprendimus“, – sakė S.Mikseris.
„Mūsų dienomis yra sukurta nauja NATO pozicija dėl sulaikymo
mūsų regione“, – pažymėjo jis.
S.Mikseris santūriai įvertino JAV ir Rusijos santykių
normalizavimo galimybę ir dėl galimos nesėkmės šioje srityje iš
anksto apkaltino Maskvą.
Jis norėtų, kad Rusija vykdytų savo įsipareigojimus pagal
Minsko susitarimus ir atsisakytų „kišimosi į kitų valstybių
rinkimų kampanijas ir vidaus reikalus“.
Rusijos sprendimą pripažinti Rytų Ukrainos separatistų
išduotus dokumentus S.Mikseris pavadino „prieštaraujančiu Minsko
susitarimų dvasiai“.
„Vieninga tarptautinės bendrijos, Europos Sąjungos pozicija
– kad norint išspręsti konfliktą būtina gerbti ir atkurti
Ukrainos teritorinį vientisumą“, – sakė jis.
Luhansko ir Donecko respublikomis pasiskelbusių Rytų Ukrainos
separatistų darinių dokumentų pripažinimą kritiškai įvertino ir
S.Gabrielis.
„Tai Vokietijos vyriausybės pozicija, todėl mes taip pat
kritikuojame tokį Rusijos sprendimą“, – sakė jis.