Įstatymo projektas dėl mirties bausmės grąžinimo ir parengtas
siūlymas vaikus nuo devynerių metų amžiaus bausti kaip suaugusius
nusikaltėlius, yra pagrindinės R.Duterte kontroversiško karo su
narkotikais, jau nusinešusio per 6,5 tūkst. gyvybių, priemonės.
Dauguma politikų parlamento žemuosiuose rūmuose trečiadienį
vėlai vakare antruoju svarstymu pritarė įstatymo projektui,
pašalindami vieną didžiausių kliūčių planams iki gegužės
įteisinti mirties bausmę.
Trečiasis ir galutinis svarstymas turėtų būti surengtas
ateinančią savaitę, bet jis tebus formalus žingsnis, nes
įstatymų leidėjai palaiko teisės aktą. Tuomet Senatas, kur taip
pat dominuoja R.Duterte politiniai sąjungininkai, priims analogišką
teisės aktą.
„Mes įveikėme vieną sudėtingiausių etapų“, – naujienų
agentūrai AFP sakė parlamentaras ir aktyvus teisės akto šalininkas
Reynaldo Umali.
Oponentai piktinasi, kad Filipinuose bus grąžinta mirties
bausmė praėjus 11 metų po to, kai jos buvo atsisakyta.
Būgštaujama, kad dėl korumpuotos teisingumo sistemos myriop gali
būti pasiųsti nekalti žmonės.
„Šis sprendimas yra nežmoniškas, gėdingas ir akivaizdžiai
nepagarbus“, – savo pareiškime naujienų agentūrai AFP
pažymėjo dvasininkas Jerome’as Secillano,
kuris yra Filipinų vyskupų konferencijos atsakingasis sekretorius
viešiesiems reikalams.
„Norėčiau pakartoti – nusikaltėliai turi būti baudžiami,
o jų aukos turi sulaukti pagalbos, tačiau bausmė neturėtų būti
mirtis. Dėl mūsų ydingos ir neveikiančios baudžiamojo teisingumo
sistemos esama didelės tikimybės, kad nekalti žmonės gali tapti
neteisingų nuosprendžių aukomis“, – sakė dvasininkas.
Katalikais savo laiko apie 80 proc. Filipinų gyventojų.
Katalikų Bažnyčios ir pozicijos pastangomis 2006-aisiais
Filipinuose buvo panaikinta mirties bausmė.
J.Secillano ir opozicijai priklausantys įstatymų leidėjai taip
pat kritikavo taktiką, kuri buvo pasitelkta siekiant užtikrinti
įstatymo projekto priėmimą, pavyzdžiui, debatams skirto laiko
ribojimą. Be to, per balsavimą įstatymų leidėjai savo valią
turėjo pareikšti balsu, kad būtų sunkiau nustatyti, kas
konkrečiai balsavo už mirties bausmės grąžinimą.
Parlamento rūmų pirmininkas taip pat pagrasino, kad įstatymų
leidėjai neteks komitetų vadovų postų, jei balsuos prieš
įstatymo projektą.
„Tai marionečių ir baugintojų rūmai“, – sakė įstatymų
leidėjas Edcelis Lagmanas.
Šio ilgamečio mirties bausmės priešininko pastangos blokuoti
įstatymo projektą buvo atmestos daugumos įstatymų leidėjų
balsais.
Mirtis – tik už nusikaltimus, susijusius už narkotikais
Įstatymo projektas numato, kad mirties bausmė bus skiriama tik
už nusikaltimus, susijusius su narkotikais.
Už 500 gramų marihuanos ar 10 gramų kokaino turėjimą bus
siunčiama myriop. Aukščiausia bausmė numatyta ir už narkotikų
gamybą bei prekybą.
Mirties bausmė galės būti taikoma ir asmenims, kurie įvykdė
sunkius nusikaltimus, tokius, kaip nužudymas ar išprievartavimas,
būdami apsvaigę nuo narkotinių medžiagų.
Tačiau už tokius nusikaltimus, jei jie padaromi neapsvaigus nuo
narkotikų, bus skiriama laisvės atėmimo bausmė.
Įstatymo projektas numato, kad mirties bausmė galės būti
vykdoma pakariant, sušaudant ar suleidžiant mirtiną injekciją.
R.Duterte pernai laimėjo valstybės vadovo rinkimus žadėdamas,
kad išvaduos šalies visuomenę nuo narkotikų, nužudydamas
dešimtis tūkstančių narkomanų bei narkotikų prekeivių.
Nuo jo prezidentavimo pradžios pernai gegužę policija pranešė
nužudžiusi daugiau nei pustrečio tūkstančio žmonių,
tvirtindama, jog tai buvo savigyna. Dar beveik 4 tūkst. žmonių
žuvo neaiškiomis aplinkybėmis, rodo oficialūs duomenys.
R.Duterte nekart ryžtingai atmetė tarptautinę kritiką jo karui
su narkotikais, taip pat ir kaltinimus, kad policija žudo žmones
savo tikslais ir organizuoja vadinamuosius anoniminius mirties būrius
žmogžudystėms vykdyti.
Žmogaus teisių gynėjai įspėja, kad vykdomos žmogžudystės
gali prilygti nusikaltimams žmogiškumui.
Daugelis filipiniečių palaiko prezidentą ir jo karą su
narkotikais, tvirtindami, kad nusikaltimams pažaboti būtinos
kraštutinės priemonės.
Jungtinės Tautos įspėjo Filipinus, kad mirties bausmės
grąžinimas pažeis šalies ratifikuotas tarptautines konvencijas.
Vėliau R.Duterte planuoja prastumti lydintįjį teisės aktą,
kad amžius, nuo kurio asmuo atsako pagal baudžiamuosius įstatymus,
būtų sumažintas nuo 15-os iki devynerių metų.